Nauji namai – vos už 12–25 tūkst. eurų: kada lietuviai pereis prie kitokio NT pirkimo?

Tokių namų konstrukcijos yra pagaminamos gamyklose, o atsigabenus į sklypą belieka jas surinkti, tad namo nereikia statyti nuo nulio.

Taigi kyla klausimas – kodėl Lietuvoje nėra statomi kur kas lengviau prieinamesnių modulinių namų kvartalai, o lietuviai toliau perka namus už šimtus tūkstančių eurų?

TAIP PAT SKAITYKITE:

DIENOS PJŪVIS. Kaip keisis NT kainos kitąmet?

Gyventojų laukia pokyčiai: lengviau ir pigiau galės keisti paskolų sąlygas ir bankus

Būsto kainos ES per metų ketvirtį pakilo 1,9 proc., per metus – 2,9 proc.

Kiek skiriasi tokių namų kainos?

Užsienyje karkasiniai arba moduliniai namai, pagaminti pagal standartinius projektus, yra gana populiarūs.

Ir Lietuvoje galima rasti tokių namų skelbimų. Paprastai jų kainos kelis kartus ar dešimtimis kartų mažesnės nei įprastinių namų, statomų pagal individualų projektą. Vis dėlto ne visi specialistai sutinka, kad kainų skirtumas toks didelis.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos narės, įmonės „Regroup“ akcininkas Vytas Zabilius patikino, kad modulinių ir karkasinių namų savikaina, palyginti su tradiciniais namais, skiriasi labai nedaug.

Pašnekovas skaičiavo, kad modulinio namo 1 kv. m. gali kainuoti vos 20, 30 ar daugiausia 50 eurų mažiau, nei įprasto namo.

Anot jo, didžiausias kainų skirtumas galėtų būti lyginant modulinį namą su mūriniu namu, o tai būtų iki 100 Eur/kv.m.: „Jei mūrinio namo staybos savikaina yra 2 tūkst. Eur/kv.m., tai tas keliasdešimt eurų nieko nekeičia. 

Didelio skirtumo nereikia tikėtis. Kažkada bandėme, irgi kėlėme projektą, bandėme skaičiuoti ir siūlyti, bet mums netgi pasirodė, kad modulinis išėjo brangiau, nei tradicinis. Bent jau pagal tai, ką siūlo mūsų gamyklos su savo kainodaromis.“

Nekilnojamojo turto (NT) projektų kompanijos „Citus“ atstovas Rytas Stalnionis irgi paminėjo, kad modulinių namų kaina nuo tradicinės statybos nesiskiria pakankamai reikšmingai.

Jis nurodė, kad mediena šiuo metu yra labai pabrangusi. Be to, Lietuvoje galioja labai griežti reikalavimai, pvz., energiniam efektyvumui ar gaisrinei saugai, kurie irgi didina kainą. Taigi, jei užsienyje reikalavimai yra mažesni, Lietuvoje panašus namas bus brangesnis.

„Dar vienas dalykas: lietuviai tokius namus irgi gamina bei eksportuoja juos į Skandinaviją, kur tvarumas yra svarbiau nei kaina. Tikėtina, kad Lietuvoje dėl šios priežasties kaina būtų skandinaviška“, – dėstė R. Stalnionis.

Modulinių ir karkasinių namų trūkumai

V. Zabilius atkreipė dėmesį ir į greitį, esą įmonės, statydamos kvartalą, tuo pačiu metu viename sklype lieja pamatus, kitame stato mūrą, trečiame daro apdailą, tai ir tas laiko skirtumas, lyginant tradicinius ir modulinius namus, nelabai jaučiasi.

Pašnekovas svarstė, kad vietoje tradicinio namo statant modulinį geriausiu atveju būtų galima sutaupyti 2–3 mėn., daugiausia – pusmetį.

Pašnekovas paminėjo, kad moduliniai namai turi ir nemažai ribojimų, pvz., jų plotas yra nedidelis, lubos – žemos, o tai suvaržo architektūrinius sprendimus, kambariai išeina tik mažiukai:

„Nėra tokio kainos skirtumo, kad būtų verta, o suvaržoma vieta, vidinė apdaila, todėl moduliniai namai ir neprigija pas mus. Karkasiniai namai, kita vertus, jau architektūros neriboja, jų statyba yra greitesnė nei tradicinio namo.“

Pašnekovo teigimu, karkasiniai namai taip pat yra šiek tiek pigesni nei tradiciniai ir Lietuvoje yra ganėtinai popiuliarūs.

„Bet yra sienų krebždesys, gaisrinė klasė jau ne pirma, o antra ar trečia, atstumai tarp namų turi būti didesni. Be to, lietuviai mėgsta plytas, mūrą, kad stovėtų ilgai“, – įžvalgomis dalijosi „Regroup“ akcininkas.

Ar moduliniai namai populiarės Lietuvoje?

R. Stalnionis paminėjo, kad modulinių namų kvartalų atsiradimą Lietuvoje stabdo nusistatymas, kad modulinis namas atrodo laikinas, netvirtas, nepatvarus, „pirštu praduriamas“, o lietuviams namai turi būti tvirtovė.

Jis pridūrė, kad žmonės vis labiau nori gyventi mieste, o individualių namų kvartalai galimi tik už miesto – tai irgi mažina patrauklumą.

„Kad moduliniai kvartalai būtų patrauklūs iš verslo perspektyvos, plėtotojams turi būti pakankama pelno marža, o NT plėtra yra susijusi su didele rizika.

Kuo paprastesnis ir pigesnis produktas, tuo lengviau „dekonstruoti“ jo kainą ir sunkiau įtikinti pirkėją. Ar artimiausiu metu išpopuliarės moduliniai namai, parodys laikas, bet kvartalams kol kas „prisvarstėm“ per daug kliūčių“, – komentavo „Citus“ atstovas.

V. Zabilius dar atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjunga jau skatina naudoti medieną statybose kaip atsinaujinantį šaltinį.

Taigi, jo spėjimu, jei bus keliamas spaudimas kaip su elektromobiliais, galbūt populiarumas kiek didės, bet tradicinė statyba vis tiek išliks populiariausia: „Moduliniai namai netgi labiau, sakyčiau, tiktų socialiniam būstui.“

Moduliniai namai – socialiniam būstui?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) skaičiavo, kad 2023 m. pabaigoje Lietuvoje buvo beveik 13 tūkst. socialinių būstų, pradedant 20–čia būstų Neringos savivaldybėje ir baigiant 1291 būstu Vilniuje.

Ministerija vardijo, kad socialinis būstas yra finansuojamas valstybės biudžeto, ES struktūrinių fondų ir savivaldybės biudžeto lėšomis.

SADD atstovai svarstė – jei modulinis namas atitiktų visus statybos, higienos, gaisrinės saugosi ir kitus įstatymo taikomus reikalavimus, toks socialinio būsto plėtros būdas būtų galimas.

Tačiau pašnekovai pabrėžė, kad socialinio būsto kvartalai negalėtų būti plėtojami, nes tokiuose būstuose gyvenantys asmenys būtų atskirti nuo visuomenės.

Tą pabrėžė ir Akmenės rajono savivaldybės atstovė Jolanta Šiurkuvienė. Anot jos, nauji moduliniai nameliai ar jų kvartalai nėra svarstomi įsigyti ar statyti, nes socialinio būsto paskirčiai negali būti panaudota daugiau kaip 2/3 būsto, kad būtų užtikrinta tokių asmenų integraciją į visuomenę.

Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ Plėtros grupės vadovė Agata Isajeva taip pat nurodė, kad viename daugiabutyje daugiausia gali būti 15 proc. socialinių būstų.

Ji paminėjo, kad vyresniems žmonėms, žmonėms su negalia, šeimoms ir vienišoms mamoms yra svarbu lengvai pasiekti poliklinikas, mokyklas ar darželius, o modulinių namukų kvartalas galėtų būti vystomas tik miesto pakraštyje

Kiek savivaldybės moka už socialinį būstą?

„Vilniaus miesto būstas“ atstovė aiškino, kad moduliniams namams reikėtų laisvų žemės sklypų, elektros, vandentiekio atvedimo ir toks projektas truktų ne vienerius metus.

O kadangi atskiro fondo socialiniui būstui savivaldybė neturi, modulinių namų kvartalo pastatyti nebūtų galima, nes toks projektas reikalautų didelių investicijų.

A. Isajeva atskleidė, kad per pastaruosius 2 metus buvo įsigyti 99 butai, kurie atsiėjo 11,8 mln. eurų (1 butui – 118,9 tūkst. eurų).

Ji paminėjo, kad savivaldybės perkamų socialinių būstu kaina, priklausomai nuo statybos metų, negali viršyti 2375–3250 eurų už 1 kv. m. 

Taigi 50 kv. m. būstui Vilniuje daugiausia gali būti skiriama 118,8 tūkst.–162,5 tūkst. eurų, kas yra kelis kartus daugiau, nei modulinių namų savikaina.

Be viso to, „Vilniaus miesto būstas“ apmoka ir tokių būstų remonto darbus, santechnikos prietaisų keitimą ir pan., kas 2023–2024 m. kainavo apie 4,7 mln. eurų.

O Biržų rajono savivaldybės atstovai atkreipė dėmesį, kad NT kaina skiriasi priklausomai nuo savivaldybės ir, nors moduliniai namai galėtų būti viena iš alternatyvų, mažoms savivaldybėms tai būtų per brangu. 

Palyginimui – per 2024 m. Biržų rajono savivaldybė socialiniam būstui skyrė vos 40 tūkst. eurų.