Panašu, kad pirmoji 2013 m. pusė pateikė daugiau gerų naujienų nei blogų, o JAV ir euro zonos ekonomikos demonstravo geresnius rezultatus nei buvo prognozuojama. Tuo tarpu antroji metų pusė buvo itin ryški atkakliomis politinėmis rietenomis JAV, kurias iš dalies sukėlė šalies centrinio banko kalbos apie kiekybinio ekonomikos skatinimo pristabdymą. Tačiau antrąjį 2013 m. pusmetį kilusios diskusijos dėl valstybės skolinimosi „lubų“ privertė FED neribotam laikui nukelti sprendimą dėl ekonomikos skatinimo nutraukimo. Prognozuojama, kad politikų neužtikrintumas gali smogti metiniams JAV ekonomikos rodikliams.
Geresnė nuotaika – abiejose pusėse
2014-uosius pradėsime optimistiškomis nuotaikomis. JAV ekonomika vidutiniškai kasmet augdavo apie 2 proc. ir gerokai lenkdavo Europą, tačiau nedarbo lygis vis dar per aukštas, o nekilnojamojo turto rinka neišsikapanoja iš duobės. Gerų rezultatų neleido pasiekti itin griežta fiskalinė šalies politika. Tačiau, „Danske Bank“ analitikų duomenimis, 2014 m. JAV BVP gali augti bent 3 proc. – tai būtų geriausias rodiklis nuo 2010 m. Tam daugiausia įtakos turės atleisti fiskalinės drausmės varžtai. Be to, tikimasi, kad kas mėnesį bus sukuriama po 150-200 tūkst. naujų darbo vietų.
Teigiamas postūmis bus jaučiamas ir Europoje. Pasibaigus recesijai, kitais metais Europos ekonomika gali sustiprėti apie 1,5 proc. Tai nėra itin didelis šuolis aukštyn, tačiau toks augimas gali signalizuoti apie galutinį išsikapanojimą iš ekonominės krizės duobės. Kaip ir JAV, augimui įtakos turės švelnėjanti fiskalinė drausmė. Be to, Europos finansų sistema bus vėl pajėgi suteikti paramą privačiam sektoriui kuriant naujas darbo vietas.
Augimas, kuris neramina
Kita vertus, kitais metais Kinija ir kitos besivystančios pasaulio rinkos ne itin džiugins. Kinijos ekonomika pastaraisiais metais vidutiniškai kasmet augo 8 proc. Pastebima, kad šalyje susidaro palankios sąlygos pūstis nekilnojamojo turto kainų „burbului“. Augančios būsto kainos ir įsiskolinimai signalizuoja apie galimą ekonomikos perkaitimą, kas buvo seniau pastebima Ispanijoje, JAV ir kitose šalyse.
Šiuo atveju Kinijos vyriausybė turėtų siekti visais įmanomais būdais išvengti „burbulo“ susiformavimo ir sprogimo. Nesiimant jokių veiksmų, jau 2016 – 2017 metais galima numatyti skaudžias pasaulines pasekmes. Būtent todėl Kinija, o kartu ir kitos besivystančios pasaulio rinkos, 2014 m. turėtų imtis fiskalinės politikos griežtinimo, ką 2011-2012 m. sėkmingai padarė Europa ir JAV.
Euro zona ateityje – dar vieningesnė
Vertinant euro zonos perspektyvas, galima matyti, kaip tikslingai ji juda į priekį – 2014 m. prie euro zonos prisijungs Latvija, 2015 m. – Lietuva. Nors tai nėra didelės ekonomikos, euro zonai tai – taip pat geras ženklas. Tad perspektyvos atrodo kur kas šviesesnė nei buvo iki šiol – užtenka atkreipti dėmesį į JAV dolerio atžvilgiu brangstantį eurą.
Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, prognozuočiau, kad po 3 – 5 metų Europa turėtų būti stipresnė ir vieningesnė. Tiesa, tokiame kelyje galima numatyti kliūčių, ypač susijusių su politika – Italijos situacija, rinkimai Prancūzijoje ir kita. Nuo politinių šešėlių nelabai pavyks pasislėpti ir 2014 metais. Jeigu reikėtų išskirti pagrindines euro zonos grėsmes ateinantiems metams, tai būtent ir būtų Italijos politika. Tiesa, nedidelių problemų kitais metais taip pat gali kelti ir Portugalija, kuri nežinia ar subalansuos šalies biudžetą. Tačiau jeigu politinės problemos sulauks reikiamų sprendimų ir ekonomika vėl netaps politikų žaidimų aikštele, galima laukti tvaraus ekonomikos augimo.
Komentarą parengė Bo Bejstrupas Christensenas, „Danske Bank“ investicijų valdymo padalinio „Danske Capital“ vyriausias analitikas
