Taip gyventojams stengiamasi sukelti įtarimų, jog neva buvo nutekinti jų asmeniniai duomenys, jų vardu buvo pateikta paraiška paskolai gauti arba neva buvo fiksuotas bandymas atlikti neteisėtą pavedimą. Sukčiai į gyventojus kreipiasi ir bendrauja daugiausiai rusų kalba.
Tai yra klasikinis telefoninio sukčiavimo atvejis, kai gyventojams pristatoma išgalvota istorija, siekiant juos įbauginti ir čia pat siūlant pagalbą – prašoma kliento identifikuoti save, atskleisti asmeninę informaciją, padiktuoti prisijungimo prie interneto bankininkystės duomenis. Galutinis sukčių tikslas – suklaidintą asmenį priversti patvirtinti vieną ar daugiau mokėjimų ir taip išvilioti pinigų.
„Swedbank“ saugumo specialistai primena, kad banko darbuotojai niekuomet neskambina gyventojams ir neprašo atskleisti prisijungimo duomenų, slaptažodžių, PIN kodų ar kitos slaptos informacijos.
Gavus bet kokį prašymą iš kitų asmenų atskleisti duomenis ar patvirtinti mokėjimą, kai klientas pats nevykdo atsiskaitymo operacijos, būtina jį įvertinti kritiškai ir jokiu būdu neskubėti atlikti tokių veiksmų. Jeigu pokalbis sukėlė įtarimus, nedelsiant nutraukite pokalbį ir patys susisiekite su banku.
Saugokite savo prisijungimo priemones: kodus įsiminkite, o ne užsirašykite, niekam jų neatskleiskite, apsaugokite savo išmaniuosius įrenginius ekrano užraktu. Jei praradote prisijungimo priemonę ar išmanųjį telefoną arba pastebėjote įtartinas operacijas savo banko sąskaitoje, nedelsdami praneškite apie tai savo bankui.
