Ką reikėtų žinoti apie chuliganišką vairavimą, pasakoja advokatė Kristina Raulinaitienė, Vilniaus apskrities VPK bei Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjas Jonas Davidonis.
Per 2023 m. Vilniaus apskrityje registruota daugiau kaip 150 chuliganiško vairavimo atvejų. Moterų pažeidėjų už automobilio vairo pasitaiko išimtinai retai, bet merginų pažeidėjų daugėja. Dažniausiai tai būna 20-30 metų amžiaus vyrai.
Policija pastebi, kad atsiranda brandžių vyriškių ir asmenų, turinčių gerų, galingų automobilių, kurie tampa pažeidėjais.
Pasak Kelių policijos valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Jono Davidonio, tam tikrai grupei vairuotojų sezoniškumas bei oro sąlygos jų chuliganiškam vairavimui jokios įtakos neturi.
„Sezoniškumas nelabai turi įtakos, kadangi asmenys, kurie linkę daryti pažeidimus iš chuliganiškų paskatų ir atkreipti į save dėmesį, tai jie tai ir daro“, – komentuoja J. Davidonis.
Chuliganiško vairavimo pažeidimai skirstomi į tipus
Vilniaus apskr. VPK komunikacijos poskyrio vyriausias specialistas Tomas Bražėnas taip pat tvirtina, kad metų laikai tik išskiria pažeidėjus į tipus.
„Tokie pažeidėjai visų metų laikais pažeidinėdami KET reikalavimus netinkamai rikiuojasi tarp kelio juostų, taip sukeldami avarines situacijas, važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui, bando apvažiuoti automobilių spūstis per pėsčiųjų šaligatvius ar kelkraščius ir pan. Yra kitos grupės vairuotojų pažeidėjų, kurie suintensyvėja tam tikru metų laiku – vasaros metu dažnai bando pasireikšti vadinamieji „gatvių lenktynininkai“ ir „drago“ mėgėjai, žiemos metu šoniaslydžio fanai, „driftininkai“, – pasakoja T. Bražėnas.
Prieš bausdami asmenį, kuris galimai daro pažeidimus dėl chuliganiškų paskatų, pirmiausia, pagal LR ANK 420 str. 2 d., pareigūnams reikia nustatyti tam tikras aplinkybes: ar pažeidėjas, vairuodamas transporto priemonę, padarė bent vieną KET (kelių eismo taisyklių) pažeidimą, ar tokiu veikimu buvo keliamas pavojus eismo saugumui arba vairuotojui, ar kitų žmonių saugumui ir ar pažeidimas padarytas tyčia.
„Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos“, – aiškina T. Bražėnas.
Chuliganiškas vairavimas yra vienas sunkesnių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl dėmesys šių pažeidimų išsiaiškinimui yra nuolatinis.
„Periodiškai yra rengiamos tikslinės policinės priemonės skirtos nustatyti chuliganiško vairavimo atvejus, bet taip pat ir kasdieninėje veikloje policija pastebėjusi daromą arba turėdama informacijos apie susibūrimo vietas ar planuojamus tokio pobūdžio nusižengimus, reaguoja principingai“, – pasakoja J. Davidonis.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai pareigūnai suklysta, atsiranda žmonių, ieškančių teisinės pagalbos.
„Dėl chuliganiško vairavimo klientai kreipiasi neretai, tai yra vienas dažniausių Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kai policijos nutarimus žmonės nori skųsti teismui. Klientų srautas ypatingai suaktyvėja žiemos metu, kuomet yra slidi kelio danga, ko padarinys – tyčia ar netyčia automobiliai pradeda slysti. Paskutiniu metu tokių bylų skaičius yra padidėjęs, nes asmenis fiksuoja ne tik policijos pareigūnai, bet filmuotą medžiagą su atitinkamais pažeidimais policijai siunčia ir kiti tokiu asmens elgesiu nepatenkinti piliečiai“, – pasakoja advokatė Kristina Raulinaitienė.
K. Raulinaitienės teigimu, buvo tikrai ne vienas atvejis, kai su klientais įrodė, jog chuliganiško vairavimo nebuvo. Tose bylose pritrūko įrodymų, jog asmens veiksmuose buvo chuliganiškos paskatos.
„Vienas labiausiai įsiminusių atvejų buvo kuomet asmuo, tamsiu paros metu, važiuodamas pro visiškai tuščią automobilių stovėjimo aikštelę slystelėjo automobiliu vieną kartą (nebuvo „piešiamos saulutės“) ir dėl to asmens veiksmai buvo pripažinti kaip chuliganiškas vairavimas. Tuo atveju pavyko įrodyti, kad asmuo tai atliko netyčia, buvo slidi kelio danga, automobilis varomas galu, tačiau reikėjo tikrai nemažai įdėti pastangų, nes policijos pareigūnų pozicija buvo gana kategoriška. Kas blogiausia, vėliau asmeniui nebuvo atlygintos jo patirtos išlaidos advokato pagalbai, nors asmuo buvo pripažintas nekaltu“, – dalinasi K. Raulinaitienė.
Paklausus Vilniaus apskrities VPK, ką pareigūnai įvardija, kaip chuliganišką vairavimą, jie atsakė, jog dažniausiai tai būna driftas (šoninis slydimas), avarinių situacijų sudarymas manevruojant tarp automobilių keičiant eismo juostas, spūsčių apvažiavimą kelkraščiu.
„Pareigūnai pastebėjo, jog dažnai vairuotojai iš chuliganiškų paskatų sukelia avarines situacijas: užkerta kelią, užkišant automobilį ir greitai stabdydami. Tokias situacijas pareigūnai taip pat traktuoja, kaip chuliganišką vairavimą“, – komentuoja Vilniaus apskr VPK.
Deja, pasigendama aiškesnio teisinio reglamentavimo.
„Turbūt akivaizdu, jog įstatymas turėtų skirstyti savo pavojingumu kelias situacijas, kai asmuo tyčia, esant dideliam automobilių srautui ar kai kyla pavojus kitų visuomenės dalyvių saugumui, atlieka atitinkamus veiksmus ir kai asmuo atlieka veiksmus visiškai nuošalioje vietoje, kur pavojaus nei eismo saugumui, nei kitiems eismo dalyviams nekyla“, – aiškina advokatė K. Raulinaitienė.
Kaip baudžiama už chuliganišką vairavimą?
Kalbant apie procesą, visų pirma, asmens atžvilgiu surašomas protokolas dėl chuliganiško vairavimo. Tuomet yra paskiriamas klausimo nagrinėjimas policijos įstaigoje, kurio metu yra priimamas nutarimas.
Pasak K. Raulinaitienės, asmuo, kai yra nagrinėjama jo byla, turi teisę dalyvauti policijos įstaigoje su atstovu ar be ir teikti įrodymus bei paaiškinimus paneigiančius jo kaltę.
„Žmonės dažnai nežino, jog nuo jiems surašyto protokolo, jie turi įstatyme numatytas teises, pavyzdžiui, gali susipažinti su visa medžiaga (rašytine, video, nuotraukomis ir pan.), kuri yra surinkta jo byloje. Policijos pareigūnui priėmus nutarimą pripažinti asmenį kaltu, šis nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas pirmosios instancijos teismui. Paprastai tokio pobūdžio byla išnagrinėjama per kelis teismo posėdžius, bet būna, jog procesas užsitęsia iki pusės metų“ – aiškina advokatė.
Teksto autorė: praktiką atliekanti Gabrielė Orševskytė.
