Pavyzdžiui, stato palapines ir kemperius tam neskirtose vietose, miega kopose, paplūdimiuose ar savo automobiliuose.
Specialistai įspėja, kad už tai galite gauti baudas, ir primena, kad jau prasidėjo iki rugpjūčio 31 d. truksianti aplinkosaugininkų akcija „Poilsiauk atsakingai“.
Jos metu bus vykdomi reidai ir tikrinimai – bus žiūrima, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkosaugos reikalavimų.
Nakvoja ne tik kopose, bet ir draustiniuose ar rezervatuose
Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad dažniausiai pasitaiko miegančių pajūrio kopose, paplūdimiuose.
Taip pat dažnai nakvoja saugomose teritorijose, draustiniuose, pvz., Būtingės geomorfologiniame draustinyje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke ar Pajūrio regioniniame parke.
Žmonės miega automobiliuose, rezervatuose ar kitose neleistinose vietose pastatytose palapinėse.
Tačiau departamento atstovai negalėjo pasakyti, kiek tokių atvejų, kai miegama neleistinose vietose, būna, kadangi tokia statistika nėra kaupiama.
Vis tik, pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Andromedos Grauslienės, Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai nurodė, kad neprisimena, jog būtų gauta pranešimų apie neleistinose vietose miegančius asmenis.
O Palangos ir Neringos pareigūnai teigė sulaukiantis pavienių pranešimų apie galimus pažeidimus miegant neleistinose vietose.
Anot A. Grauslienės, dažniausiai pranešimai yra gaunami dėl paplūdimiuose užmigusių neblaivių asmenų.
Už palapinę ne vietoje gali tekti susimokėti ir 600 eurų
Neringos savivaldybės administracija nurodė, kad tokių atvejų neužfiksavo. Tačiau pabrėžė, kad visoje Neringoje ir Kuršių nerijoje lankytojams yra draudžiama statyti palapines, apsistoti su kemperiais, kilnojamaisiais nameliais, išskyrus tik specialiai tam įrengtas, ženklais pažymėtas vietas. Šiandien tokia vieta yra tik Nidos kempingas.
Klaipėdos miesto savivaldybėje, jei Viešosios tvarkos skyrius patikrinimų metu užfiksuotų, kad Kuršių nerijos teritorijoje yra pastatyta palapinė, iškart informuotų Aplinkos apsaugos departamentą, nurodė Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.
Jis paminėjo – jei palapinė būtų pastatyta kitose tam neskirtose vietose, tai būtų laikoma Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimu.
Taigi pažeidėjui būtų skirtas arba įspėjimas (jei tai – pirmas kartas), arba baudos nuo 140 iki 600 eurų (jei pažeidimai daromi pakartotinai).
Vis tik pašnekovas atkreipė dėmesį, kad už tokius pažeidimus administracinė nuobauda gali ir nebūti skiriama:
„Jei administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.“
L. Lapinskas užsiminė, kad Viešosios tvarkos skyriaus specialistai prieš porą metų buvo užtikę Giruliuose, miške, šalia jūros, palapinę pasistačiusius užsieniečius.
Tuomet, anot jo, administracinė teisena nebuvo pradėta – pareiškus žodinę pastabą, jie palapinę bei kitus daiktus susirinko ir pasišalino.
Kemperiai ir automobiliai – kur statyti ir miegoti?
Neringos savivaldybės administracija paminėjo, kad pasitaiko atvejų, kuomet automobiliams skirtose stovėjimo aikštelėse apsistojama kemperiais, nors tai daryti draudžiama: „Tačiau apsiribojame įspėjimais.“
Aplinkos apsaugos departamentas irgi įvardijo, kad kemperius saugomose teritorijose galima statyti tik kemperiams numatytose vietose, kempinguose.
Tačiau žmonės juos stato pajūrio miškuose, vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose arba tiesiog bendro naudojimo aikštelėse.
„Nors stovyklautojams internete prieinamas Valstybinių miškų urėdijos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapis bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos poilsiaviečių ir stovyklaviečių žemėlapis, kuriame žymimos ir kemperių aikštelės, tokie pažeidimai yra pakankamai dažni“, – komentavo departamentas.
Vis tik kiek kitaip yra su miegu automobilyje. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės atstovas patikino, kad miegoti automobilyje nėra draudžiama.
„Jei automobilis yra pastatytas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, tokiame automobilyje miegančiam asmeniui pastabų neturėtume.
Jei automobilis pastatytas pažeidžiant taisykles, būtų taikoma atsakomybė už šį pažeidimą“, – kalbėjo L. Lapinskas.
Pažeidimai miškuose
Aplinkos apsaugos departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad šiltuoju metų laiku žmonės žymiai dažniau lankosi miškuose. Tačiau ir juose bet kur stovyklauti negalima:
„Asmenys turi teisę laisvai lankytis visų nuosavybės formų miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose lankymąsi riboja kiti teisės aktai.“
Aplinkosaugininkai vardijo, kad apsistoti miškuose galima tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose ir pan.
„Pernai nebuvo nustatyta atvejų, kad žmonės apsistotų miške, neleistinoje vietoje. Manome, kad visuomenė darosi vis atsakingesnė, todėl tokio pobūdžio pranešimų nesulaukiame.
Tačiau gauname pranešimų, susijusių su automobilio pastatymu draudžiamoje vietoje, ant miško paklotės“, – dėstė departamentas.
Jis primena, kad statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę keliu važiuoti kitoms transporto priemonėms.
O, statant transporto priemonę kelio pakraštyje, būtina stengtis neužvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Baudos – nuo 15 iki 1200 eurų
Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad visus minėtus atvejus prižiūri jis ir savivaldybių viešosios tvarkos skyrių pareigūnai. O, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti skirta bauda nuo 15 iki 1200 eurų.
Departamentas išskyrė, kad neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta, užtraukia 140–300 eurų baudą.
Miške galiojančių reikalavimų nesilaikymas ir susiję pažeidimai užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 110 eurų.
Pažeidus saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo reikalavimus gali būti taikomos baudos nuo 30 iki 150 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 230 eurų.
Pažeidus saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo režimo reikalavimus, neteisėtai pastatant, laikant ar naudojant apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, asmenims gresia 30–300 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 60–600 eurų.
Šį nusižengimą padarius pakartotinai, atitinkamai gali būti skirtos 140–600 eurų ir 250–1200 eurų baudos.
Kiek tokių pažeidėjų buvo pernai?
Aplinkos apsaugos departamentas pridūrė, kad šiemet nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 31 d. jo pareigūnų vykdoma akcija „Poilsiauk atsakingai“ buvo ir pernai.
Per 2 mėnesius buvo atlikti 364 reidai, patikrinti 2938 fiziniai asmenys ir 150 ūkio subjektų, buvo nustatyti 382 pažeidimai.
2023 m. Klaipėdos valdybos pareigūnai Palangos, Klaipėdos ir Neringos savivaldybių teritorijose nustatė 16 pažeidimų dėl miegojimo tam neleistinose vietose.
O Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai nustatė 15 pažeidimų už ne vietoje pastatytus automobilius ar kemperius saugomose teritorijose.
