„Ir referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams, ir dėl euro įvedimo turėtų tokias pačias pasekmes – jei piliečiai pasisakytų prieš, tai prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai. Dėl šios sutarties pažeidimo Lietuva turėtų sumokėti ES baudą, arba, blogesniu atveju, prarastų dalį dabar turimų privilegijų“, - Balsas.lt sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, tokios kalbos vienareikšmiškai turėtų būti vertinamas kaip priešrinkiminis šou.
„Referendumas dėl euro neturi prasmės ir dėl to, kad šiuo klausimu tauta jau pasisakė 2003 metų gegužės 11 dieną – tuomet vykusiame referendume 91 proc. šalies gyventojų pasisakė už stojimą į ES, bei prisijungimą prie Ekonominės ir pinigų sąjungos. Todėl siūlymas šiuo klausimu rengti referendumą yra tik priešrinkiminis pataikavimas, suvokiant, kad didelei šalies gyventojų daliai tai yra patraukli alternatyva“, - sakė ekonomistas.
Nori pakeisti Konstituciją
Referendumo iniciatoriai siūlo Konstitucijoje numatyti, kad sprendimas pakeisti nacionalinę valiuta kitais pinigais galėtų būti priimtas tik privalomuoju referendumu. Vienas iniciatyvinės grupės narių Romualdas Ozolas pareiškė, kad tokiu svarbiu klausimu šalies piliečiai turi išreikšti savo nuomonę.
„Be referendumo tokio klausimo spręsti nevalia (....) Net pririštas litas prie euro leidžia turėti ūkio tvarkymo savarankiškumą“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė jis.
Pasak Nepriklausomybės akto signataro, jeigu tauta pasisakys, kad lito nereikia ir vietoj jo turi būti įvestas euras, “tada turėsime aiškią žmonių nuomonę, o ne politikų“. Kad referendumas būtų surengtas, iniciatoriai turi surinkti ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.
Lietuva eurą ketina įsivesti 2015 metais.