Tai iš dalies paaiškina, kodėl kai kurioms viešojo sektoriaus sritims mūsų šalyje trūksta finansavimo.
Jeigu valstybės mastu surenkama mažiau pinigų, tuomet jų nepakanka vienai ar kitai sričiai, pavyzdžiui, pensijoms, keliams, gynybai ir t. t.
Tiesa, naujai išrinkta valdžia žada, kad Lietuvoje mokesčių bus surenkama daugiau.
Išleidus 100 eurų – 40 eurų mokesčių
Kiekviena valstybė pati sprendžia, ką ir kaip apmokestinti, tad kiekviena turi labai skirtingus mokesčius ir jų tarifus.
Vis dėlto, vertinant bendrą mokesčių lygį jose, skaičiuojama, koks yra surenkamų mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP).
BVP parodo, kiek šalyje buvo pagaminta prekių ir suteikta paslaugų per tam tikrą laiką. Jam apskaičiuoti dažniausiai taikomas išlaidų metodas – sumuojamos namų ūkių, įmonių ir viešojo sektoriaus išlaidos.
Jeigu mokesčiai nesikeičia, o BVP išauga, tuomet surenkamų mokesčių santykis su BVP sumažėja. Ir priešingai – jeigu apmokestinimas didėja sparčiau nei BVP, tuomet jų santykis didėja.
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, pernai surinktų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų santykis su BVP visoje ES sudarė 40 proc. Palyginti su ankstesniais metais, šis dydis sumažėjo 0,7 proc. punkto.
Paprastai kalbant, jeigu žmogus, verslas ar valstybės institucija kam nors išleido 100 eurų, tai 40 eurų buvo perskirstyta įvairiais mokesčiais.
Vis dėlto skirtingose valstybėse šis santykis gerokai skiriasi.
Lietuvoje mokesčiai – vieni mažiausių
Visoje ES pagal surenkamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų santykį su BVP 2023 m. pirmavo Prancūzija. Joje šis dydis siekė 45,6 proc.
Po jos rikiuojasi tokios valstybės, kaip Belgija (44,8 proc.), Danija (44,1 proc.), Austrija (43,5 proc.), Liuksemburgas (42,8 proc.), Suomija (42,7 proc.) ir Švedija (42,3 proc.).
Pernai mažiausia mokesčių buvo surenkama Airijoje (22,7 proc.), Rumunijoje (27 proc.), Maltoje (27,1 proc.) ir Bulgarijoje (29,9 proc.).
Kaip tik po jų rikiuojasi Lietuva. Mūsų šalyje surenkamų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų santykis su BVP pernai buvo 32,4 proc. – 0,4 proc. punkto daugiau nei ankstesniais metais.
Taigi, mūsų šalyje mokesčių perskirstoma maždaug penktadaliu mažiau nei vidutiniškai visoje ES.
Net mūsų kaimyninėse šalyse mokesčių santykis su BVP yra didesnis. Latvijoje jis siekia 33,4 proc., Estijoje – 34 proc., o Lenkijoje – 36 proc.
Mokesčių perskirstymą žada didinti
Seimo rinkimus laimėjusi ir naują valdančiąją koaliciją formuosianti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) rinkimų programoje irgi atkreipia dėmesį į mažą mokesčių perskirstymą mūsų šalyje.
„Tai didelė kliūtis siekiant geresnių gyvenimo bei veiklos sąlygų Lietuvos žmonėms, norint tinkamai pasirūpinti jų saugumu, socialine ir sveikatos apsauga, švietimu, tinkamai sutvarkyti reikalingą šiuolaikiniam gyvenimui infrastruktūrą.
Žmonės verčiami iš savo pačių kišenės susimokėti už būtinąsias viešąsias paslaugas, tarsi jos būtų jau privatizuotos, nors jas privalu nemokamai užtikrinti visiems. Tai neteisinga, ypač sunkiau besiverčiančių žmonių atžvilgiu. Taip neturėtų būti“, – rašoma LSDP programoje.
Taigi, pasak socialdemokratų, būtina užtikrinti didesnius ir stabilius valstybės finansinius pajėgumus:
„Gerai apgalvotais sprendimais sieksime reikšmingai padidinti šalies biudžetų pajamas per mokesčių sistemą bent iki 36 proc. BVP – tai reikštų papildomai virš 3 mlrd. eurų per metus.“
Anot LSDP programos, būtina teisingiau ir solidariau paskirstyti visuomenėje viešųjų gėrių kūrimo ir mokestinę naštą, mažinant žmonių turtinę ir pajamų nelygybę. Esą turtingesnieji turi daugiau prisidėti prie šalies viešųjų paslaugų finansavimo.
„Didinsime pajamų mokesčių progresyvumą. Siūlome sieti gyventojų pajamų mokesčio tarifą su gyventojų gaunamų pajamų dydžiu nepriklausomai nuo šių pajamų šaltinio, o didesnius progresinius tarifus siūlome taikyti gyventojų gautų pajamų daliai, viršijančiai šalies suminį (t. y. darbo kartu su kitų rūšių pajamomis) vidurkį“, – apie mokesčių didinimą rašoma LSDP programoje.
Apie tai, kad vienodai turi būti apmokestintos visų rūšių (t. y. ne tik darbo užmokesčio) pajamos, rašoma ir Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ programoje:
„Stiprinsime ES šalių narių mokesčių sistemų koordinavimą, siekdami atrišti valstybių narių rankas didesniam perskirstymui, mažinant paskatas mokestinei migracijai, mokesčių vengimui, pinigų plovimui.“
