„Čia yra labai aiški rekomendacija „Ignitis“ tikrai atsakingai įvertinti ir finansinius šio projekto parametrus, įskaitant ir laike. Projektas gali nutolti (nuo įgyvendinimo grafiko – BNS) ir tam yra rizikų. Tai čia yra geros rekomendacijos, pačiam „Ignitis“ (reikėtų – BNS) jas įvertinti ir atsakingai priimti sprendimus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos užsakymu grupės įmonės „Ignitis renewables“ ir jos partnerės „Ocean Winds“ vystomo 700 megavatų (MW) vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje vertinimą atlikusi pasaulinė atsinaujinančios energetikos rinkos tyrimų ir konsultavimo įmonė „Wood Mackenzie“ nustatė, jog projektą gali būti sunku įgyvendinti laiku dėl prastų sąlygų rinkoje, galimo techninių darbų vėlavimo ir kitų veiksnių.
„Iš esmės pas tyrimas labai nieko naujo nepasakė, bet įvardino tas pačias rizikas ir kas vyksta tiek globaliu, tiek europiniu mastu“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, rizikų vėjo parko įgyvendinimui kyla, nes tai yra komercinis projektas, vystomas be valstybės paramos, kuri numatyta antrajam jūros vėjo parkui.
Ministras pabrėžė, kad pirmiausia vystyti tokį parką be paramos – vadinamosios „Contract for Difference“ (CfD) schemos (sandorio dėl kainų skirtumo mechanizmo) – buvo klaida, kurios pasekmės matomos dabar.
„Buvo pakankamai keistų veiksmų, kadangi pirmasis jūrinio vėjo projektas turėjo įvykti būtent su skatinamuoju tarifu. Ir tuo metu, 2022-aisiais (...) buvo sugalvota, kad šitas projektas (pirmasis 700 MW vėjo parkas – BNS) bus komercinis. Prielaidos buvo turbūt labai aiškios – pakankamai aukšta elektros kaina rinkoje. Šioje vietoje turbūt buvo padaryta klaida, kad tos kainos nėra tokios, kokios yra, ir tai turi esminę įtaką šio projekto plėtrai“, – kalbėjo ministras.
Jo teigimu, antrasis projektas turėtų būti saugesnis, nes jam bus taikoma valstybės parama: „Jis yra praktiškai ir strategiškai svarbus valstybei. Dėl to yra vienas konkretus ir esminis rizikų valdymo planas, tai yra būtent CfD mechanizmas.“
Pagal CfD modelį su parko vystytoju sutartai elektros pardavimo kainai esant mažesnei nei nustatyta minimali riba, valstybė primokėtų parko savininkui, o esant didesnei – kainų skirtumą kompensuotų savininkas.
Kaip antradienį paskelbtoje ataskaitoje nurodė „Wood Mackenzie“, vėlavimo rizikų gali kilti dėl nepalankių sąlygų rinkoje, projekto įgyvendinimas galėtų strigti, jei brangtų komponentai, kiltų sunkumų užsitikrinti finansavimą, sudarant elektros pardavimo sutartis. Jų vertinimu, iki 2030-ųjų pasiūlos ir paklausos disbalansas turėtų stiprėti, todėl brangs komponentai.
Dėl to „Wood Mackenzie“ mano, kad „Ignitis renewables“ projekto baziniame scenarijuje numatytos kapitalo išlaidos (CAPEX) yra 23 proc. mažesnės nei turėtų būti.
„Ignitis grupė“ savo ruožtu BNS teigė, jog į ekspertų rekomendacijas atsižvelgs.
Šių metų pradžioje „Ignitis grupė“ pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti finansavimo sunkumų vystant pirmąjį jūrinį vėjo parką. Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.
Liepos pradžioje „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas sakė, kad pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje realu turėti 2031–2033 metais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
