Pasak viceministro Vinco Jurgučio, maitinimo įstaigoms, renginiams, sporto klubams lengvatą bus siūloma pratęsti vieneriems metams, o viešbučiams – palikti ją nuolatinę, nes tai susiję su apgyvendinimo paslaugų eksportu.
„Matome, kad po pandemijos verslas pamažu atsigauna, tikrai atsigauna pardavimo pajamos, bet lygiai taip pat mūsų ministerijos specialistų parengtos analizės rodo, kad nepaisant, kad pardavimų skaičiai grįžta į priešpandeminį lygį, bet išlaidų struktūra, kaštai, nuo darbuotojų darbo užmokesčio iki įvairių komunalinių kaštų yra smarkiai išaugę, todėl verslo situacija dar nėra tokia lengva“, – žurnalistams penktadienį sakė viceministras po susitikimo su šalies viešbučių, restoranų, renginių, sporto klubų ir kino teatrų verslą vienijančių asociacijų atstovais.
„Norime, kad jie galėtų visiškai atsistatyti ir grįžti į sėkmingą veiklą ir vėliau ją tęsti jau ir be papildomų lengvatų“, – pridūrė jis.
Ministerijos duomenimis, prasidėjus pandemijai 2020 metais maitinimo įstaigų apyvarta Lietuvoje krito 22 proc., o vidutinė visų verslų apyvarta krito 1 proc. Teigiama, jog bendra įmonių finansinė situacija 2021 metų pabaigoje buvo blogesnė nei prieš pandemiją, nes pajamos tik buvo atsistačiusios, tačiau išlaidos buvo 8,2 proc. didesnės.
Meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos pajamos 2020 metais smuko 36 proc., pernai augo 8 proc., tačiau siekė tik 70 proc. priešpandeminio laikotarpio pajamų. Apgyvendinimo įstaigų apyvarta pernai augo 14 proc., tačiau siekė tik 63 proc. 2019 metų lygio.
Lengvatinis PVM tarifas maitinimo įmonėms buvo įvestas antrą praėjusių metų pusmetį, o apgyvendinimo paslaugoms taikomas septynerius metus. Lengvatos baigia galioti šių metų pabaigoje.
