Paradoksas: nors metų pabaigoje infliacija kilo, vartotojai klaidingai manė, kad kainos mažėja ir dėl to gerėjo jų nuomonė apie ateitį.
Savaitės prekyba buvo gana optimistinė - nors apyvartos dydžiu, išskyrus trečiadienį ir nepasižymėjo. Optimizmo biržoje padaugėjo tiek, kiek sumažėjo blogų naujienų. Geresnės naujienos, kad obligacijų draudikų reitingai nebuvo sumažinti ir prakalbta apie jų gelbėjimo planą (tikrą - ne buffetiškąjį). Ne supirkimo išpardavimo kaina. Obligacijų draudikai išsaugojo savo AAA reitingus ir užsitikrino kreditavimą, todėl lapinas W.Buffetas nieko nepešė.
Toliau tęsiasi nusivylimas monetarinės politikos galimybėmis. Todėl svarbiausiu turėjęs būti savaitės įvykis - B. Bernankės pusmečio ataskaita kongrese nebuvo itin paveiki akcijų rinkoms. Kur kas didesnį poveikį darė dolerio kursui. Liūdniausia, kad centrinio bankų vadovų komentarai tokioje dinamiškoje aplinkoje skamba kaip realybės retušavimas. Atidesni stebėtojai dar pamena praėjusios vasaros B.Bernankės frazę „crisis is contained“.
Lietuvoje ieškota pieno ir pieno produktų kainų kilimo priežasčių. Paties kartelio nerasta, bet aptiktas neleistinas keitimasis konfidencialia informacija. Biržai tai didesnės įtakos neturėjo.
Kaip mokslininkai kartais aptinka kokią retą gyvybės formą druskingame vandenyje ar ledynuose, taip stebint VVPB matyti prekeiviai, kurie sugeba išlikti ir bei uždirbti tokiomis tarptautinėms rinkoms atšiauriomis sąlygomis. Vieni įsigudrina veikti savaitės ilgio intervale, kiti - netgi trumpesniame.
Pirmadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 4,5 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 15/11. Didžiausia apyvarta (1,3 mln. Lt) - Ūkio banko (UKB1L) akcijomis, kaina augo 4,5 proc. iki 3,95 Lt. Optimizmą didina tai, kad kovo 27 dienos akcininkų susirinkime numatoma svarstyti klausimus dėl įstatinio kapitalo didinimo papildomais įnašais. Todėl tikimasi gauti pigių akcijų. Šiaulių bankas akcininkams tai padarė kasmetine tradicija, UKB1L ,matyt, siekia to paties.
Dividendus žadančios „Teo Lt“ (TEO1L) prekybos apyvarta siekė 820 tūkst. Lt, o kaina nežymiai - 0,88 proc. krito iki 2,26 Lt.
Kiek pamirštos „Alitos“ (ALT1L) akcijos atpigo 4,49 proc. iki 4,04 Lt, šių nelikvidžių vertybinių popierių apyvarta buvo nežymi - 10 tūkst. Lt. Mažai domimasi šia akcija. Bendrovės konsoliduoti pardavimai praėjusiais metai išaugo 38 procentais - nuo 143,5 mln. iki 198 mln. Lt. 2007 metų konsoliduotas grynasis pelnas sumažėjo 9,8 mln. Lt dėl pernai įsigytos nuostolingai dirbusios Belgrado alaus daryklos „Beogradska Industrija Piva“. Tos pačios, kurios įsigijimą anksčiau pozityviai vertino investuotojai.
Tęsėsi „Lietuvos energijos“ (LEN1L) brangimas, kaina kilo 6,02 proc. iki 4,4 Lt, nors apyvarta buvo menka - akcijos nelikvidžios, mažas laisvų akcijų skaičius. Pasitvirtino spėjimai, jog nuo „Lietuvos energijos“ atskirtos Kruonio HAE ir Kauno HE akcijos bus kotiruojamos biržoje. Dabartiniai LEN1L akcininkai proporcingai turimoms „Lietuvos energijos“ akcijoms turėtų gauti akcijų ir atskirtose bendrovėse.
Antradienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 10,1 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 20/10. Šįkart prie 5,82 proc. kilusių UKB1L (apyvarta - 4,7 mln. Lt) labiausiai priartėjo 2,39 proc. kilusios „Panevėžio statybos tresto“ (PTR1L) akcijos (apyvarta - 2,4 mln. Lt).
TEO1L prekyba buvo gana pasyvi (apyvarta 681 tūkst. Lt), kilimas - 0,44 proc. Iki 2,27.
Daug tikimasi iš „Lifosos“ (LFO1L) ketvirtadienį skelbiamų 2007 m. rezultatų. Šių metų sausį pardavimai išaugo 2,5 karto dėl palankių trąšų kainų, kurias kelia biokuro augintojai. Deja, tai viena iš maisto brangimo priežasčių. Maisto produktų kainos suvestinėse jau minimos šalia brangstančios naftos.
LFO1L kaina kilo 2,74 proc. iki 75,5 Lt (apyvarta - 581 tūkst. Lt).
Toliau - 2,27 proc. iki 4,5 Lt brango ir „Lietuvos energijos“ (LEN1L) akcijos. Kol kas neaišku ar dviejų atskirtų bendrovių akcijos bus likvidžios – priklausys nuo to, ką valstybė nuspręs daryti su savuoju paketu.
Viena iš LEO LT projekto bendrovių - AB Rytų skirstomųjų tinklų įmonių grupė (RST1L) paskelbė preliminarų konsoliduotą, neaudituotą 2007 metų veiklos rezultatą: grynasis pelnas - 32,5 mln. Lt, 31 proc. daugiau nei 2006 m. Didesnį nei prognozuota uždirbtą įmonių grupės pelną lėmė 4 proc. padidėję elektros energijos pardavimai: 2007 metais vartotojams parduota 4,13 mlrd. kWh elektros energijos - 4 proc. daugiau, nei 2006 metais (3,97 mlrd. kWh.)
RST1L ir VST1L akcijos brango, artėdamos prie derybų keliu sutarto įvertinimo: RST1L - 5,55 Lt, VST1L – 757,39 Lt.
Trečiadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 11,7 mln. Lt, brangusių ir pigusių pozicijų santykis - 6/23. Didelių apyvartų diena. Aktyviausiai vėl prekiauta UKB1L (apyvarta - 3,7 mln. Lt) ir PTR1L (3,4 mln. Lt) akcijomis.
PST - bene vienintelė ryški NT sektoriaus akcija biržoje, todėl įdomu stebėti kaip ji reaguoja į pokyčius ir į stabčiojimus būsto rinkoje. Tiesa – PST didžiąją dalį pajamų gauna iš turimų viešųjų ir infrastruktūros projektų užsakymų. Nors komercinės statybos sektorius laikomas saugesniu, bet dabartiniu metu jame gali stipriai padidėti konkurencija, nes į jį iš gyvenamosios statybos sektoriaus rengiasi ateiti daug NT sektoriaus bendrovių.
Ketvirtadienio apyvarta be tiesioginių sandorių - 8 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 11/13. Didžiausią apyvartą (4,26 mln. Lt) pasiekė PTR1L - skelbė geras metų naujienas. Antra (apyvarta - 1,63 mln. Lt) - UKB1L akcija, šįkart krito 1,69 proc. iki 4,07 Lt. Prekyba pieno bendrovių akcijomis sustabdyta.
PST įmonių grupė 2007 metais, neaudituotais duomenimis, gavo 517 mln. Lt pajamų - 1,5 karto daugiau nei 2006 metais ir uždirbo 30 mln. Lt grynojo pelno - 2,22 karto daugiau nei 2006 metais (pelnas - 13,5 mln. Lt.)
Ketvirtadienį „Lifosos“ (LFO1L) akcijos rezultatų belaukiant brango 2,4 proc. iki 76,81 Lt.
Penktadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 4,6 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 13/10. LFO1L kaina kilo 2,85 proc. iki 79 Lt (apyvarta siekė 1,177 mln. Lt). Vėl paskelbti geri rezultatai - „Lifosa“ praėjusiais metais uždirbo 221,102 mln. Lt grynojo pelno - 5,94 karto daugiau nei 2006 m.
PTR1L akcija krito iki 13,41 Lt (apyvarta - 917 tūkst. Lt.).
„Lietuvos dujos“ (LDJ1L) paskelbė, kad praėjusiais metais uždirbo 104 mln. Lt grynąjį pelną - 81,5 proc. didesnį nei 2006 metais. Ta proga akcija atgijo ir kilo 4,76 proc. iki 3,3 Lt.
Praėjusių metų preliminarų ikimokestinį neaudituotą pelną paskelbė „Apranga“ (APG1L): 30 mln. Lt, net 42,7 proc. didesnis, nei 2006 metais. Pernai „Aprangos“ grupė 0,5 proc. viršijo apyvartos prognozes ir 7,6 proc., bet nepasiekė nepasiekė planuoto pelno prieš mokesčius. Deja, kiek pagerinusi pelno prognozes, „Apranga“ jų neįvykdė - atsiliko 3,2 proc. Daugiausia, matyt, dėl spalio - lapkričio mėnesiais 25 proc. padidinto parduotuvių darbuotojų darbo užmokesčio. Šiemet „Apranga“ planuoja (pagal šių metų sausio mėnesio prognozę) pasiekti 580 mln. Lt mažmeninę prekių apyvartą (32,6 proc. augimas) ir uždirbti 39,5 mln. Lt (31,66 proc. augimas) konsoliduoto pelno prieš mokesčius.
Įdomu, kaip seksis - aprangos sektorius, kaip ir statybų gana jautrus vartotojų nuotaikų pokyčiams.
Jauniausios biržos bendrovės - „City Service“ rezultatai itin geri. Konsoliduotos pajamos per praeitus metus sudarė 207,7 mln. Lt ir, lyginant su 2006 metais, padidėjo 83 proc. Metų pelnas padidėjo 62 proc. iki 12,2 mln. Lt. Sėkmingas IPO ir geri veiklos rezultatai. Dabar naujų bendrovių turbūt teks ilgai laukti.
OMXV savaitės pokytis itin aiškus - 2,03 proc. aukštyn.
Ketvirtadienį laukiama ECB sprendimo dėl palūkanų normų. Įdomu, kiek ilgai ECB ignoruos rinkas ir pasaulio ekonomikos padėtį.
Lūkesčiai ir infliacijos jausmas
Jei pieno produktų kainų svyravimus galima labai aiškiai justi juos pastoviai perkant toje pat parduotuvėje, tai visas pirkinių kainas sekti sunkoka. Paprastai itin gerai pastebimos šildymo ir kitos komunalinių paslaugų kainos. Nenuostabu - jos Lietuvoje sudaro didelę namų ūkio išlaidų dalį.
Lietuvos bankas, neturėdamas teisės nustatyti palūkanų normos turi ne itin didelę įtaką vartotojų lūkesčiams. Šią nišą užpildo (naudojasi) politikai ir NT verslo bendrovės.
Kaip Lietuvos vartotojai jaučia infliaciją ir kokie jų lūkesčiai? Tam nustatyti yra apklausos ir tyrimai. Lietuvos vartotojai infliaciją jaučia nelabai tiksliai - gali būti, kad juos klaidina valdžios atstovų pasisakymai ar sezoniniai išpardavimai.
Palyginkime infliacijos (SVKI - suderintas vartotojų kainų indeksas) matavimą su vartotojų nuomonės apie kainų pokyčius per paskutinius 12 mėn. rodikliais.
Dažnai reakcija į kainų kilimą vėluoja - tai natūralu - kainų pokyčius užtrunka pastebėti, o kartais netgi manoma priešingai nei yra iš tikrųjų. Galiausiai metų pabaigoje (lapkričio ir gruodžio mėn.) stebime, jog nuomonė neatitiko tikrovės.
Atrodytų, jog vartotojai gana santūrus ir pakankamai tikslūs. Tačiau visai kas kita matyti, palyginus nuomonę apie dabartį su vartotojų pasitikėjimo rodikliu (vartotojų pasitikėjimo rodiklis - aritmetinis balanso vidurkis iš atsakymų į 4 klausimus apie artimiausią 12 mėn. ateitį: namų ūkio finansinė padėtis, šalies ekonominė padėtis, bedarbių skaičius, tikimybė sutaupyti.). Drastiškas krypčių skirtumas („Jei dabar blogai, tai ateityje bus dar blogiau“).
Nors laiko atkarpos pernelyg mažos apibendrinimams, iliustracija vaizdi. Nuomonė apie ateitį kito gana drastiškai. Nuotaikų nulemtas pokytis rinkoje - mažesnis vartojimas, užšalusi gyvenamųjų būstų rinka. Įdomu tai, kad nors metų pabaigoje infliacija kilo, vartotojų nuomonė apie kainas mažėjo (buvo klaidinga) ir dėl to gerėjo nuomonė apie ateities lūkesčius. Prieštaravimo ir susidvejinimo nėra.
OMXV indeksas kyla viršun.
Vartotojų nuotaikas pagerinti galėtų nebent ECB ketvirtadienį mažindamas palūkanų normą. Vis tiek infliacija išsprūdo iš 2 proc. orbitos..
Portfelio grafiko vaizdas vis optimistiškesnis.
