Ja elektra iš Lietuvos būtų eksportuojama į regioną su aukšta energijos paklausa, teigia Rokas Masiulis.
„Žiūrime į tolimesnę tinklų plėtrą. Pavyzdžiui, strategijoje įrašyta jungtis į Vokietiją. Patys suprantame, žinome ir su vokiečiais bendraujame, kad Vokietijoje buvo ir bus elektros trūkumas“, – antradienį „Verslo žinioms“ sakė R. Masiulis.
„Vokiečiai patys atvirai sako, kad pas juos labai daug metų į priekį bus elektros trūkumas“, – kalbėjo jis.
„Litgrid“ vadovas yra sakęs, kad iki 2030-ųjų Lietuva turėtų tapti elektros eksportuotoja.
Pasak jo, Lietuvos geografinė padėtis yra palanki vystyti saulės ir vėjo elektrinių gamybą.
„Lietuvoje privalome ir, manau, kad (...) panaudosime savo geografinį potencialą, kuris leidžia labai gerai integruoti tiek vėją, tiek saulę. Pas mus saulės ir vėjo gamyba beveik nesikerta – yra 5 proc. kai kertasi. Saudo Arabija kažkada atrado naftą ir sėkmingai iš to gyvena, mūsų geografinė padėtis ir atsinaujinančių (elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių – BNS) yra mūsų nafta“, – kalbėjo R. Masiulis.
Jo teigimu, Lietuvoje, įvedus vystytojams patrauklų reguliavimą bei dėl didesnio politinio spaudimo, atsinaujinančios energetikos plėtra vyksta kur kas sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje: „Vystome daugiau nei latviai ir estai kartu sudėjus.“
Energetikos ministras Dainius Kreivys yra sakęs, kad pasigaminti tiek pat elektros, kiek suvartoja, Lietuva galėtų jau 2026–2027 metais, kai šalyje bus išplėtota dar daugiau vėjo ir saulės elektrinių gamybos pajėgumų. Anot jo, 2025 metais „žaliosios“ elektros gamyba Lietuvoje turėtų pasiekti 8 gigavatus (GW), arba 75–80 proc. šalies suvartojimo.
