Akcijų kainas atspindintys indeksai po pirmos prekybos valandos keičiasi itin mažame rėžyje (Vokietijos DAX minus 0,09 proc., o Prancūzijos CAC40 plius 0,1 proc.). Obligacijų rinka taip pat praktiškai tyli, o stipriai brangusi nafta lūkuriuoja ties vakarykščiu lygiu kainai besikeičiant centų vertės reikšmėmis.
Investuotojai akivaizdžiai laukia naujienų. Visų pirma šią savaitę turime sužinoti ką nusprendė ir kaip sprendimą motyvuos JAV centrinis bankas. Kol kas instrumentas CME FED Watch Tool, leidžiantis matuoti, ko tikisi rinka, rodo, kad su 61,2 proc. tikimybe laukiama, kad rugsėjo 18 dieną bus paskelbta apie 0,25 proc. punkto iki 2 proc. bus sumažintos bazinės palūkanų normos.
Tai ilgainiui teigiamai galėtų atsiliepti rizikingesnėms turto klasėms (žemos palūkanos pučia nekilnojamo turto ir įmonių vertes) ir palaikyti obligacijų kainas ties žemu palūkanų lygiu. Rinka dar vieno palūkanų mažinimo tikisi šių metų pabaigoje.
Nepaisant itin svarbios žinios iš Centrinio banko, investuotojai su nerimu laukia žinių ir iš Baltųjų rūmų, kur dramos tikriausiai daug daugiau. JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi balansuoti sudėtingoje situacijoje. Visų pirmą kyla spaudimas įrodyti, kad prezidentas nėra „popierinis tigras“, kuris plačiai naudoja retoriką, bet veiksmų nesiima.
Atakas patyrusi Saudo Arabija yra ilgametis partneris regione, svarbus naftos kainą reguliuojantis veiksnys ir karinės technikos pirkėjas. Iš kitos pusės sprendimus stabdo rinkiminiai pažadai nesivelti į konfliktus.
Dar 2014 metais JAV prezidentas yra pareiškęs, kad Saudo Arabija pati turi spręsti savo saugumo konfliktus ir jis nenori su niekuo kariauti. Tai yra vienas iš jo kertinių pažadų – mažinti JAV įsitraukimą į konfliktus ir galvojant apie ateinančius rinkimus darosi sunku surasti balansą.
Tačiau reikia prisiminti su kokiu pasididžiavimu prezidentas 2017 metais raitė parašą ant ginklų pardavimo sutarties. Saudo Arabijos karalius Salmanas ibn Abdulazizas Al Saudas stiprino savo gynybos pajėgumą perkant karinės technikos ir ginkluotės už 110 milijardų JAV dolerių. Tokia suma yra žaidimą keičiantis faktorius.
Saudo Arabija prarado apie 5,7 mln. barelių gavybos pajėgumo per dieną ir tai yra 360 mln. eurų pajamų kiekvieną dieną. Problemos tęsiasi jau tris dienas ir tikėtina, kad šalis neteko daugiau nei 1 milijardo eurų neskaičiuojant remonto darbų, kurie taip pat kainuos. Gavybą ketinama atstatyti per kelias savaites, o tai kainuos milijardus negautų pajamų. Prarandamų pinigų sumos yra tiesiog per didelės, kad konfliktas baigtųsi be pasekmių.
Po savaitgalio atakų įtartinai yra ramu. JAV prezidentui eilinį kartą pagrasinus, kad ginklai užtaisyti (panaudota frazė „lock and loaded“, kuria irgi buvo grasinama Šiaurės Korėjai) daugiau nieko neįvyko. Greičiausiai, yra vertinamos galimybės, kaip ir kada atsakyti Iranui, kuris yra pagrindinis įtariamasis dėl atakų prieš Saudo Arabiją.
Nedaug tikimasi ir iš kitos savaitės Jungtinių tautų organizacijos susitikimo, nes jau šiandien Iranas atmeta visus kaltinimus ir nemato reikalo derėtis. Taip pat situacijos nelengvina ir tai, kad prasidėjus konfliktui į jį bus įtrauktas ir Izraelis, kuris beje antradienį vykdo valdžios rinkimus, kur Izraelio dabartinis vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu pažadėjo savo pergalės rinkimuose atveju aneksuoti visas žydų nausėdijas Vakarų Krante.
Vienaip ar kitaip finansų rinkos šią ir kitą savaitę turės labai daug peno reaguoti į įvykių virtines – JAV centrinio banko sprendimą, JAV prezidento veiksmus ginant Saudo Arabijos veiksmus, Izraelio rinkimus ir iš to sekančius veiksmus. Dar galime prisiminti kad spalio mėnesį laukiama JAV ir Kinijos derybų dėl tarpusavio muitų ir jau eilinės laukiamos BREXIT atomazgos. Griežtėjantis tonas gali iššaukti tolimesnį naftos brangimą bei centrinių bankų aktyvesnius veiksmus skatinant rinkas.
