Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta pasakojo, kad neseniai pasiėmė socialinę kortelę, skirtą maistui įsigyti.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad socialinėje kortelėje per mažai pinigų.
„Kas tris mėnesius skirs 25 eurus, vadinasi, mėnesiui išeina 8,3 euro. Tai yra labai maža suma. Žinoma, geriau negu nieko, bet vis tiek už 8 eurus ne kažin ką galima nupirkti“, – skundėsi moteris.
Vis tik moteris įžvelgė ir naujos tvarkos privalumų.
„Nepaisant mažos sumos, pagaliau galėsiu savo šeimai nupirkti maisto, kurį jie valgys. Anksčiau irgi gaudavome paramą maistu, tačiau negalėjome jo pasirinkti. Duodavo daug kruopų ir konservų, tačiau vaikai jų nevalgydavo. Todėl iš tokios pagalbos būdavo mažai naudos.
Dabar pati galėsiu rinktis, ką pirkti. Planuoju pinigus išleisti mėsai ir jos produktams. Iš jos ruošiu troškinius, kotletus, makaronus su faršu ir t.t. Toks maistas ne tik skanus, bet gana ir sveikas“, – džiaugėsi moteris.
Kol vieni piktinasi, kiti džiaugiasi 25 eurais
Aurelija iš Kauno irgi piktinosi nauja, socialinių kortelių tvarka.
„Nelabai žinau, ką galėsime nupirkti už tuos 25 eurus. Anksčiau buvo skiriami maisto paketai kuriuose būdavo aliejaus, cukraus, kondensuoto pieno, įvairių kruopų ir konservų. Tada gaudavome tikrai daugiau maisto. Ir ne tik jo, bet ir higienos priemonių.
O dabar skiria vos 25 eurus, šiandien tiek, vieno apsipirkimo metu, tenka išleisti, o nupirkto maisto užtenka vos savaitei“, – skundėsi moteris.
Anot jos, nauja tvarka tik sumažins paramą skirtą nepasiturintiems žmonėms.
„Girdžiu, kad turėtume džiaugtis ir tokia parama, tačiau 25 eurai mažai tepadės“, – guodėsi Aurelija.
Tuo metu pensininkas Jonas skaičiavo, kad 25 eurai sudaro daugiau negu 10 proc. jo pajamų.
„Man ši suma tikrai reikšminga. Mano pensija siekia beveik 200 eurų, dar gaunu vienišiaus išmoką. Todėl papildomi pinigai tikrai palengvins kasdienybę“, – džiaugėsi vyras.
Anot jo, pinigus jis ketina išleisti ilgai negendantiems produktams.
„Kadangi parama skiriama kas tris mėnesius, ketinu įsigyti įvairių kruopų, miltų, makaronų ir t.t. O iš pensijos prisidursiu nusipirkdamas šiek tiek mėsos ar daržovių. Taip bandysiu pragyventi.
Sunkiausia žiemą, tuomet komunalinės išlaidos didesnės ir ligos visokios puola. Todėl šaltuoju metų sezonu tenka išleisti daugiau pinigų. O vasarą jau kur kas lengviau pragyventi“, – pasakojo vyras.
Kam skiria kortelę ir ką leidžia už ją pirkti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad šiais metais įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka.
Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, gavę socialines korteles, žmonės patys spręs kokius produktus bei prekes įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle.
Socialines korteles gali gauti asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos 2024 m. vienam šeimos nariui neviršija 264 euro per mėnesį.
Tačiau galimos išimtys, kurių reikėtų teirautis vietos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių darbuotojų.
Lėšas į socialines korteles planuojama pervesti 4 kartus per metus – kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių viduryje. Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki ateinančių kalendorinių metų kovo 14 d. imtinai.
Vienam asmeniui 2024 m. ketvirčio suma kortelėje siekia 25 eurus. Priklausomai kiek asmenų sudaro namų ūkį, atitinkamai tiek lėšų bus pervedama į šeimai (bendrai gyvenantiems asmenims) išduotą socialinę kortelę.
Socialine kortele galima atsiskaityti už visus maisto produktus ir kitas prekes, pavyzdžiui, asmens higienos, buities apyvokos daiktai, namų švaros prekės, kūdikių prekės, drabužiai, avalynė ir kt.
Tačiau kortele draudžiama atsiskaityti už alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Taip pat negalima sumokėti už trečiųjų šalių paslaugas, t. y. apmokėti komunalinių paslaugų sąskaitas.
Iki vasario 29 d. buvo pratęstas terminas, kai nepasiturintys gyventojai dar gali pateikti prašymus gauti I ketvirčio lėšas į socialinę kortelę. Šio ketvirčio lėšų pervedimas dar vyks ir balandžio mėnesį. Pagal visus vėliau pateiktus ir teigiamai įvertintus prašymus, lėšos į socialines korteles bus pervestos ateinančiais ketvirčiais.
I ketvirčio prašymų priėmimo ir nagrinėjimo terminas pratęstas, kad žmonėms būtų sudaryta galimybė pasirinkti iš kuo platesnio tiekėjų rato, kuris intensyviai plėtėsi regionuose esančiomis parduotuvėmis.
Skurdas Lietuvoje didėjo
Naujausiame leidinyje „Skurdas ir socialinė atskirtis 2023 metais“, parengtame įgyvendinant projektą „Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo stiprinimas ir plėtra“, pažymima, kad kai kurios socialinės grupės yra jautresnės socialiniams, ekonominiams iššūkiams bei rizikoms ir turi mažiau išteklių su jais sėkmingai susidoroti.
Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai.
Palyginti su 2021 m., 2022 m. daugelio grupių skurdo rizikos lygis padidėjo. Didžiausias padidėjimas nustatytas tarp asmenų, kurių veikla buvo apribota dėl sveikatos sutrikimų (4,3 proc. punkto), bei senatvės pensininkų (4,3 proc. punkto).
Taip pat skurdo rizikos lygis nežymiai padidėjo tarp bedarbių (0,6 proc. punkto) ir tarp vaikų iki 18 m. (0,6 proc. punkto), vis dėlto vaikų skurdas jau antrus metus išlieka reikšmingai mažesnis už bendrą skurdo rizikos lygį. Stebimose labiausiai pažeidžiamose grupėse pagal namų ūkio sandarą skurdo rizikos lygis sumažėjo tarp vienišų asmenų (1,5 proc. punkto) bei vienišų tėvų, auginančių vieną ar daugiau vaikų (3,5 proc. punkto).
Vienišų tėvų skurdo sumažėjimui daugiausia įtakos turėjo vaiko pinigų ir papildomos išmokos nepasiturinčioms šeimoms didėjimas. 2022 m., lyginant su 2021 m., išmoka vaikui augo 12,5 proc. 2022 m. vidutinė senatvės pensija augo 14,6 proc. ir sudarė apie 85 proc. prognozuojamos skurdo ribos.
Minimali mėnesinė alga (MMA), mokama į rankas, 2022 m. augo 14 proc. ir siekė 94 proc. prognozuojamos skurdo rizikos ribos.
