Vienoje socialinio tinklo grupėje gyventojai dalijosi, kiek pinigų išleidžia maistui per mėnesį.
Štai vilnietė Emilija skaičiavo, kad 4 asmenų šeimai maistui išleidžia 1 tūkst. eurų.
„Perkame mėsą, žuvį, šaldytų ir šviežių daržovių, pieno produktus, makaronus, kruopas, šiek tiek saldumynų. Į šią sumą įeina ir buitinė chemija.
Maistui ir komunalinėms išlaidoms daugiausiai išleidžiame“, – skaičiavo moteris.
Tuo metu kita komentatorė Laura skaičiavo, kad 5 asmenų šeimai mėnesiui išleidžia apie 400 eurų.
„Tačiau perkame tik produktus iš kurių gaminame įvairius patiekalus, neperkame įvairių užkandžių ar pusfabrikačių. Dažnai maistą gaminame namuose, patys vasarą užsiauginame įvairių žalumynų ir agurkų, pomidorų“, – vardijo moteris.
O viena gyvenanti vilnietė Kristina tikino, kad maistui per mėnesį išleidžia iki 100 eurų.
„Dažniausiai valgau namuose, daug gaminu pati, retai vaikštau į kavines ar restoranus. Parduotuvėse stengiuosi ieškoti nuolaidų ir akcijų, todėl pavyksta sutaupyti“, – teigė moteris.
Tuo metu Ignas pasakojo, kad trijų asmenų šeimai per mėnesį maistui tenka išleisti 1,5 tūkst. eurų.
„Nesuprantu, kaip dauguma maistui išleidžia tiek mažai? Kam jau kam, bet maistui nereikėtų taupyti. Juk tada teks išleisti dar daugiau, kai susirgsite, valgydami pigius maisto produktus.
Mes dažniausiai valgome, ką norime, perkame mėsą, žuvį, daržovių, vaisių, pieno produktų, įvairių batonėlių ir kitų užkandžių“, – vardijo vyras.
Maistas pabrango dvigubai?
Kainų lyginimo portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas palygino maisto kainų augimą per pastaruosius 2 metus.
„Kiaušiniai, duona, pienas – kasdieninės paklausos prekės, kurios pirkėjo krepšelyje atsiduria kiekvieną dieną, brango virš 100 procentų – tai yra praktiškai dvigubai.
Jeigu prekybininkai nori, kad žmonės pajustų kainų mažinimą, jie turi jas mažinti ne 5–10 procentais, o mažiausiai 50 procentų“, – teigė P. Čepkauskas.
Remdamasis Picodi.com duomenimis, jis skaičiavo, kad Lietuva patenka į daugiausiai maistui išleidžiančių šalių dvyliktuką.
„Esame praktiškai vienoje eilutėje su Vokietija, Olandija. Vienas žmogus per mėnesį maistui išleidžia 218 eurų. Galėtume gyventi ir kaip Skandinavijoje, kad taip nutiktų, tereikia maisto kainas pakelti dar 10 proc. ir būsime kartu su Suomija dešimtuke“, – skaičiavo kainų lyginimo ekspertas.
Anot jo, lenkai per mėnesį maistui išleidžia beveik dvigubai mažiau.
„Lenkai per mėnesį maistui išleidžia 128 eurus, tai yra 41 proc. mažiau. Todėl ir nenuostabu, kad vežamės maistą iš Lenkijos, nes ten pigiau“, – teigė P. Čepkauskas.
Palyginti su 2021 metų liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šių metų liepą brango 32 proc. (17,12 eurų).
Daugiausiai krepšelio kainą didino „Iki“ – 42,9 proc. (kaina didėjo 23,13 eurų), antroje vietoje „Maxima“ – 35,5 proc. (17,02 eurų), trečioje „Lidl“ – 30,2 proc. (15,67 eurų), ketvirtoje „Rimi“ – 25,8 proc. (13,89 eurų), penktoje „Norfa“ – 24,2 proc. (13,15 eurų), šeštoje „e-Rimi“ – 20 proc. (11,18 eurų), septintoje „Barbora“ – 17,8 proc. (11,11 eurų). „Iki“ internetinės parduotuvės „Last Mile“ kainos dar nebuvo stebimos.
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per dvejus metus kainos kilo 45,1 proc. (18,48 eurų).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 50, pigo – dvi prekės.
Iš viso reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 48 prekės iš 52 stebimų. Labiausiai brangusios prekės – vištų kiaušiniai, batonai, juoda duona, pienas, grietinė, pomidorų sultys.
Kiaušiniai, duona, pienas brango virš ar arti 100 proc. – dvigubai.
Maisto kainos jau viršijo ES vidurkį
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas irgi skaičiavo, kad maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje jau viršija ES vidurkį.
„Eurostat“ duomenimis, šiais metais energetinių prekių (degalų, šildymo bei elektros energijos) kainos sumažėjo, tačiau maisto ir gėrimų kainų augimas tebesitęsia. Tad maisto ir gėrimų kainų augimas šiais metais tapo pagrindiniu infliacijos augimo Lietuvoje veiksniu.
Gegužės mėnesio duomenimis, maisto ir gėrimų kainos buvo 18,2 proc. didesnės nei prieš metus, o tai pakėlė bendrą infliaciją Lietuvoje 4,2 proc. Per dvejus metus maisto ir gėrimų kainos Lietuvoje padidėjo net 46,8 proc. – tai yra kone dvigubai sparčiau nei 26,5 proc. siekiantis ES vidurkis.
Sparčiau nei Lietuvoje maisto kainos augo tik Vengrijoje, o kaimyninėje Latvijoje ir Lenkijoje augimas buvo gerokai kuklesnis nei Lietuvoje ir siekė atitinkamai 39,4 ir 34,6 proc.
„Išskirtinai spartų maisto kainų augimą Lietuvoje nėra lengva paaiškinti fundamentaliais veiksniais. Visų pirma, maisto kainos galutiniam vartotojui kilo sparčiau nei maisto produktų gamintojų ir maisto importuotojų kainos. Be to, šiais metais pradėjus mažėti energetinių žaliavų bei žemės ūkio produktų supirkimo kainoms, maisto produktų kainos galutiniam vartotojui Lietuvoje ir toliau kilo.
Pavyzdžiui, sumažėjus pieno supirkimo kainoms, sviesto kainos Vokietijoje ir Lenkijoje šiais metais sumažėjo atitinkamai 29 ir 12 proc., tačiau Lietuvoje sviesto kainų sumažėjimas siekė simbolinius 6 proc. Belieka tikėtis, kad konkurencija atliks savo darbą, tad artimiausiu metu ir Lietuvoje sulauksime reikšmingesnio maisto ir gėrimų kainų kritimo. Jei kritimo nesulauksime, Lietuva pagal maisto ir gėrimų kainų lygį įsiverš tarp brangiausių ES šalių. Įdomu tai, kad Lietuvoje tam tikrų maisto prekių kategorijų kainų lygis jau yra didesnis nei Skandinavijos šalyse“, – sakė Ž.Mauricas.
