„Mūsų galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip atrodys sąlygos, kai bus paskelbtos. Taip, svarstome, didelės galimybės, kad dalyvausime, bet galutinis atsakymas bus paskelbus konkursą“, – Eltai penktadienį tvirtino D. Maikštėnas.
Kaip buvo nurodžiusi konkurso tvarką tvirtinanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), antrąjį konkursą planuojama skelbti šių metų lapkričio 18 d.
Liepos viduryje Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, kuriais sąlygos šio aukciono dalyviams buvo supaprastintos – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą dalyvauti pareikštų viena įmonė vietoje anksčiau turėjusių dalyvauti mažiausiai dviejų.
Daliai parlamentarų išreiškus susirūpinimą, kad šie pokyčiai mažins rinkos dalyvių konkurenciją, „Ignitis“ vadovas tikina priimtus pakeitimus vertinantis teigiamai. Pasak D. Maikštėno, sąlyga, leidžianti konkursą laimėti tik vienai jame dalyvavusiai bendrovei, sumažins galimybes įmonėms manipuliuoti projekto vystymo sąlygomis.
„Niekaip nesuprantu, kur čia problema. Niekas netrukdo dalyvauti daugeliui dalyvių visame regione ir tas vieno dalyvio klausimas yra tiktai saugiklis šaliai, kad išvengtų galimo šantažo. Kai nebuvo šitos sąlygos, galbūt kiti dalyviai galėjo reikalauti iš valstybės per daug pagerinti sąlygas tik tam, kad jie dalyvautų. Šita sąlyga dingo, valstybė negali būti šantažuojama“, – pabrėžė D. Maikštėnas.
Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“ laimėjo dar 2023 metais.
Pasak D. Maikštėno, nors konkreti data, kada pirmasis vėjo parkas galėtų būti pastatytas, nėra žinoma, tačiau, jo teigimu, „darbai vyksta intensyviai“.
„Galutinė data priklausys, kai prieisime galutinį investicinį sprendimą, nes dabar vyksta tyrimo, projektavimo ir visi kiti darbai“, – akcentavo „Ignitis“ vadovas.
„Labai intensyviai dirbame. Iš tikrųjų dabar žmonių iš viso pasaulio, dirbančių ties šituo projektu, skaičius viršijo 100 ir sparčiai auga, labai daug darbų yra nuveikta ir viskas vyksta pagal darbotvarkę“, – pridūrė D. Maikštėnas.
Parlamentas vasarą taip pat nusprendė, kad vietoje iki šiol galiojusių 90 kalendorinių dienų šio aukciono dalyvių registracijai bus nustatytas bendras 120 dienų terminas. Jis būtų skaičiuojamas nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo dienos.
Tad, jei konkursas bus paskelbtas kaip dabar numatoma projekte – lapkritį, konkurso dalyviai dokumentus galės teikti iki 2025 m. kovo 18 d. Tuomet bus pradėtas konkurso dalyvių kvalifikacijos tikrinimo etapas, kuriam numatyta iki 30 darbo dienų.
Potencialų konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Bendra numatoma konkurso trukmė – apie 7 mėnesius, tad laimėtojas preliminariai turėtų būti žinomas 2025 m. birželio mėnesį.
Seimo priimtuose pakeitimuose nustatytas minimalus parko vystymo mokestis – ši suma turės siekti bent 5 mln. eurų. Be to, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai 5 mln. eurų didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai. Vystymo mokesčiui bus taikomas ir infliacijos pokytis.
Atsižvelgiant į metinę infliaciją, keitimais taip pat įtvirtinama galimybė vėjo jėgainės pagamintos elektros pardavimo kainą perskaičiuoti kasmet, priklausomai nuo valstybės skiriamo skatinimo apimties.
Be to, numatoma, kad tais atvejais, kai duomenys skaičiuojant vystytojui reikalingas investicijas į elektrinės gamybos įrenginių įsigijimą ir elektrinės įrengimą yra senesni negu tų metų, kai buvo apskaičiuota didžiausia galima sandorio kaina, šie duomenys būtų indeksuojami praėjusių metų metinės infliacijos Lietuvoje koeficientu.
Ankstesnė tvarka numatė, kad, skaičiuodama didžiausią ir žemiausią sandorio kainas, VERT naudojo viešai prieinamus duomenis, kurie galėjo būti 4-5 metų senumo ir dėl to neatspindėdavo realių elektrinių ir jų prijungimo prie tinklų sąnaudų. Tad keičiama didžiausios galimos sandorio kainos nustatymo metodika ir numatoma, kad didžiausia galima kaina būtų kuo artimesnė 1 MWh (megavatvalandės) elektros energijos gamybos sąnaudoms.
Apie planus investuoti į šalies antrojo jūrinio vėjo parko infrastruktūrą buvo paskelbęs ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).