Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, didesnį nedarbo lygį lemia mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius bei sumažėjusi darbuotojų paklausa.
„Maždaug 60 proc. pramonės įmonių sako, kad paklausos trūkumas slopina augimą. Mes manome, kad ir labai sparčiai didėjantys atlyginimai, ir silpna paklausa eksporto rinkose paskatins kai kurias įmones atsisakyti dalies darbuotojų arba bent jau nekurti naujų darbo vietų“, – pristatydamas naujausią ekonomikos apžvalgą trečiadienį žurnalistams sakė N. Mačiulis.
„Swedbank“ prognozuoja, kad nedarbo lygis kitais metais turėtų augti iki 7,1 proc., o 2025 metais – sumažėti iki 6,7 proc. Šiemet jis sieks 6,7 proc. – 0,6 proc. punkto mažiau nei prognozuota rugpjūtį.
Pasak banko, vidutinis darbo užmokestis (bruto) šiemet turėtų padidėti 11,7 proc., o kitais metais – 8,5 proc., 2025 metais – 6,2 proc.
„Po kelių metų, kuomet atlyginimai kiekvienais metais augdavo daugiau nei dešimtadaliu, matome šiek tiek sumažėsiančias įmonių galimybes kelti atlyginimus bent jau kai kuriuose sektoriuose“, – teigė N. Mačiulis.
Vis dėlto ekonomistas pažymėjo, kad vidutinis darbo užmokestis pastaraisiais metais augo sparčiau negu kainos. Jo teigimu, nuo 2019 metų pradžios algos padidėjo 65 proc., tuo metu maistas pabrango 57 proc., o visos prekės ir paslaugos – 40 proc.
Kaip ir rugpjūtį, „Swedbank“ prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 9,4 proc., 2024 metais – 1,8 proc., 2025 metais – 2,5 proc.
Pasak N. Mačiulio, viena iš infliacijos mažėjimą lemsiančių priežasčių – kitų metų antrąjį pusmetį apie 10 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažėsianti gamtinių dujų kaina vartotojams.
„Prognozuojame, kad kitų metų liepos mėnesį ši kainos dedamoji (rinkos kaina – BNS) sumažės ir net netaikant kompensacijų apie 10 centų turėtų sumažėti galutinė kaina buitiniams vartotojams“, – teigė N. Mačiulis.
Be kita ko, N. Mačiulis prognozuoja mažmeninės prekybos augimą artimiausiu metu.
„Matydami tiek gerėjančius vartotojų lūkesčius, tiek augančią jų perkamąją galią, mes prognozuojame, kad mažmeninė prekyba ir vidaus paklausa turėtų atsigauti jau artimiausiu metu“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Anot banko, šalies ekonomika kitais turėtų augti 1,2 proc. – 0,3 procentinio punkto mažiau nei prognozuota rugpjūtį. Banko teigimu, panašiai, kaip ir visoje euro zonoje, atsigavimas tikėtinas tik antrąjį kitų metų pusmetį.
