Po pirmojo karantino dalis ekspertų garsiai kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą. Kas šio stebuklo laukia ateinančiais metais, kai mūsų šalis atsidūrus tarp lyderių juodojoje statistikoje pagal susirgimų ir mirčių skaičių nuo koronaviruso?
Apie ekonominės situacijos padėtį kalbėjome su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu.
Sveiki, šį rudenį jūsų kolega Žygimantas Mauricas kalbėjo apie Lietuvos ekonominį stebuklą. Ar tas stebuklas nesubliukš dėl baisios koronaviruso statistikos, jei apskritai to stebuklo būta?
Stebuklas yra tai, ko negali paaiškinti mokslui ar statistikai žinomais faktais. Lietuvoje nebuvo jokio stebuklo. Lietuva pavasarį turėjo labai švelnią pandemiją – mažmeninė prekyba, vidaus paklausa susitraukė labai trumpam, eksportas dėl palankios struktūros atsigavo labai greitai, priklausomybė nuo užsienio turizmo buvo gana maža, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, tai dėl to ir ekonomikos nuosmukis buvo labai švelnus.
Klausimas, aišku, esminis, ar ir dabar, stebint tokią didelę pandemiją, taip pat matysime tokias švelnias ekonomines pasekmes.
Ir vis tiktai nereikėtų labai baimintis didelio neigiamo ekonominio efekto, nes tos pačios palankios aplinkybės išlieka: vidaus paklausa beveik nesusvyravo, eksporto užsakymo auga, priešingai nei pavasarį, pramonė, panašu, kad neturės labai rimtų iššūkių. Mes vis dar esame mažai priklausomi nuo užsienio turizmo ir greta to turime didžiulį fiskalinį skatinimą.
Tas svarstymas Seime dėl didelio biudžeto deficito reiškia, kad į šalies ekonomiką bus įliejama 4,5 mlrd. eurų, kurie nebus paimami iš mokesčių mokėtojų. Tai yra reikšmingas ekonomikos skatinimas, kuris leis sušvelninti pandemijos ekonomines pasekmes. Aš manau, kad tikrai nebus labai didelių neigiamų ekonominių pasekmių.
Visą pokalbį su ekonomistu N. Mačiuliu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete, esančiame viršuje.
