Kelionių organizatoriai pasakoja, kad klientai pradėjo planuoti keliones net kitų metų vasarai, tad jau dabar kai kurie viešbučiai yra užimti. Dėl išaugusios paklausos didėja ir dalies kelionių kainos, o jeigu ribojimai dėl pandemijos atlaisvės labiau, tikėtina, kad ir kainos dar kils, pripažįsta verslininkai.
Populiarios kelionės
„Novaturo“ grupės vadovė Audronė Keinytė atkreipė dėmesį, kad vis daugiau žmonių renkasi egzotines šalis. Iš šiltųjų kraštų populiariausiais taškais išlieka Egiptas ir Tenerifė, vis labiau populiarėja Juodkalnija. Norintys slidinėti dažniausiai renkasi Slovakijos Tatrus arba Alpes.
„Galėčiau išskirti mažiau atrastas kryptis, pastebėjome, kad šiuo metu žmonės yra linkę ieškoti naujų, neatrastų krypčių, važiuoti ten, kur nėra buvę. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad grįžta egzotinių šalių kryptys, žmonės labai noriai jas renkasi ir ieško galimybių egzotiškai pailsėti“, – pasakojo A. Keinytė.
„TezTour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė užsiminė, kad itin mėgstamos kelionės į kalnus – jas dažniausiai klientai renkasi rudens sezono metu.
„Rudenį jaučiame augantį keliautojų domėjimąsi ne tik poilsinėmis, bet ir žiemos slidinėjimo kelionėmis. Praėjusiais metais neturėję progos paslidinėti kalnuose, žiemos sporto entuziastai jau planuoja ir kitų metų keliones. Populiariausios slidinėjimo kryptys – Austrija ir Italija“, – vardijo I. Aukštuolytė.
Bendrovės „Guliverio kelionės“ kelionių organizatorius Algis Brazionis tikino, kad tinkamą kelionių pasiūlymą ras ir kukliau, ir brangiau pailsėti norintys klientai.
„Kuklesniais atvejais keliaujama slidinėti į Slovakijos Tatrus, Lenkijos kalnus, Gruziją. O norintys rimtesnių patirčių renkasi Austrijos, Italijos, Prancūzijos Alpes. Iš šiltųjų kraštų pigiausias yra Egiptas, o paskui pagal galimybes tai ir Kanarų salos, ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Galima skristi ir į Šri Lanką, Dominikos Respubliką, šalis, kurios įsileidžia ir netaiko itin didelių reikalavimų“, – pasiūlymus pristatė A. Brazionis.
Renkasi kokybiškesnį produktą
A. Keinytė pabrėžė, kad kelionių kainos priklauso nuo pasiūlos ir paklausos. Pandemijos pradžioje jos buvo kritusios, bet dabar nuolatos auga. Visgi didžiausia problema – viešbučių užimtumas.
„Kelionės paketą sudaro ir skrydžio kaina, ir kuro kaina, ir viešbučio kaina. Visos paslaugos brangsta, taigi tikėtis, kad ateityje kainos kris, būtų per drąsu. Kita vertus, kryptys grįžta į prieš pandeminę paklausą ir mes susiduriame ne su kainų faktoriumi, o viešbučių užimtumo veiksniu.
Viešbučiai yra gana užpildyti, todėl žemų kainų tikėtis nereikėtų. Vis dėlto, šiandien kelionių kainos ir dėl sektorių sukrėtusios krizės, ir dėl visuotinio kainų kilimo rinkoje dar yra palyginti mažos“, – aiškino A. Keinytė.
Anot jos, išaugusias kainas taip pat lemia ir patys keliautojai. Vis daugiau klientų renkasi brangesnes, kokybiškesnes keliones, todėl auga vidutinė kelionių vertė.
„Pastebima, kad žmonės renkasi kokybiškesnį produktą, todėl vidutinė krepšelio kaina yra pakilusi lyginant su prieš epideminiais metais. Prieš pandemiją jis siekė apie 600 eurų, dabar jis siekia 700 eurų keleiviui. Bet tai lemia ne kylančios kainos, o klientų noras rinktis brangesnes keliones. Taip pat yra pailgėjusi kelionių trukmė“, – pasakojo vadovė.
I. Aukštuolytė užsiminė, kad šalys nuolatos konkuruoja dėl poilsiautojų srautų, todėl siūlomos vis optimalesnis kainos ir kokybės santykis.
„Šiuo metu 7 nakvynių trukmės atostogas Egipte galima įsigyti nuo 350 eurų. Vis tik lietuviai renkasi aukštesnės kategorijos viešbučius, komfortišką poilsį, tad vidutiniškai kelionei išleidžia apie 700–800 eurų asmeniui“, – teigė I. Aukštuolytė.
Tuo metu A. Brazionis pasakojo, kad nors visuomenėje vis dar yra jaučiamas nerimas ir prisibijoma keliauti, kelionių verslas vis labiau įgauna pagreitį.
„Skaičiai negalėjo nekristi, nes dalis tautiečių yra nepasiskiepiję, o tai apriboja jų keliavimo galimybes. Dalis jaučia baimę, nes net ir pasiskiepiję ar persirgę suserga. Ypač vyresnio amžiaus asmenys ar turintys ligų pasveria, pagalvoja, ar keliauti, ar dar palaukti. Vasarą buvo juntamas nuolatinis ir didėjantis sferos atsigavimas. Po karantino panaikinimo liepos pirmą dieną buvo jaučiama kelionių kiekio kilimo tendencija“, – pristatė organizatorius.
Grįžta tendencija bilietus pirkti iš anksto
Kalbinti specialistai pastebi, kad prieš kurį laiką sumažėjęs išankstiniai pardavimai dabar grįžta į senas vėžes. Poilsiautojai ima planuoti keliones, o kelionių agentūros ragina bilietus užsisakyti iš anksto.
„Prieš pandemiją daugiau nei pusę savo apimčių išparduodavome per išankstinius pardavimus. Per pandemiją ši tendencija yra pasikeitusi, nes dėl neapibrėžtumo ir nuolatinės kaitos žmonės buvo linkę atidėti sprendimą paskutinei minutei ir pirkti būdami tikri, kad pavyks išvažiuoti. Tačiau tendencija pamažu grįžta į pradines vėžias, viešbučiai yra tikrai užimti ir paskutinę minutę suplanavus kelionę gali nepavykti įsigyti nei norimos trukmės, nei norimos datos ar vietos kelionės“, – kalbėjo A. Keinytė.
Pasak jos, dabar pirkėjai įsigyja keliones ne tik artimiausioms šventėms, bet ir kitų metų vasarai.
„Pastebime vis didėjančius pardavimus žiemai, ne tik šventiniam periodui, bet ir likusiesiems mėnesiams. Reguliavimas yra nusistovėjęs, taisyklės yra aiškios ir žmonės jau suprato, kad keliavimas yra galimas ir planuotinas. Taip pat pastebime vis didėjančius pardavimus 2022 metų vasarai, žmonės planuojasi artėjančias atostogas. Tai yra labai rekomenduotina, nes praktiškai visos rinkos yra grįžusios ir vykdo skrydžius į savo įprastas kryptis“, – pasakojo vadovė.
Ji pabrėžė, kad pandemijos pradžioje poilsiautojai keliones pirkdavo paskutinę akimirką. Dabar vis daugiau jų planuojama iš anksto.
„Pastebime, kad kitaip nei vasaros keliones, tiek rudens, tiek žiemos atostogas lietuviai vėl planuoja iš anksto. Jeigu prasidėjus pandemijai keliones klientai įsigydavo tik paskutinę minutę, šiuo metu jie keliones planuoja drąsiau iš anksto ir naujam vasaros sezonui“, – teigė I. Aukštuolytė.
Išankstiniai pirkimai esą suteikia daug privalumų, todėl kelionių agentūros skatina bilietus pirkti anksčiau.
„Jau daug metų keliautojai žino išankstinių pardavimų naudas: taip galima ne tik užsitikrinti vietą pageidaujamame viešbutyje, tačiau ir pasirūpinti atostogomis palankesnėmis kainomis. Lėktuvuose jau užpildyta beveik 20 proc. vasaros kelionių vietų“, – aiškino vadovė.
Tikimasi kelionių pirkimų šoktelėjimo
A. Keinytė pasakoja, kad stebint dabartines kelionių tendencijas, po pandemijos kelionių skaičiai gali būti kelis kartus didesni.
„Atlaisvinus ribojimus būtų tikrai didelis ir nevaldomas šuolis. Žmonės yra išsiilgę kelionių, turime dalį visuomenės, kuri šiuo metu bijo keliauti, ypatingai sunkesnė situacija tiems, kurie nėra vakcinuoti, jiems reikia atlikti kur kas daugiau formalumų. Aš manau, kad jei visi ribojimai būtų panaikinti, tikrai turėtume kur kas daugiau kelionių pardavimų“, – kalbėjo A. Keinytė.
Jai pritaria A. Brazionis. Jo pastebėjimu, jau dabar vis daugiau žmonių renkasi keliones, esą jų kiekis tik augs.
„Kelionės, teatrai, renginiai buvo apriboti, tie, kurie mėgsta tokio tipo poilsį, pasitaupė. Matome džiuginančias tendencijas, kad rugsėjį, vos sugrįžus į mokyklą, klasės išsirengė išvykti bent į dviejų–trijų dienų kelionę. Jei tų baimių, ligos pavojaus nebeliktų, kiekiai būtų ne mažesni nei 2019 metais“, – įsitikinęs A. Brazionis.
Ir I. Aukštuolytė pripažino, kad lietuviai keliauja vis drąsiau ir pandeminė situacija juos nebe taip smarkiai gąsdina.
„Nors pandeminė situacija vis dar nėra stabili, lietuviai labai nori keliauti, jie atostogas svetur renkasi jau drąsiau. Tai lemia augantis visiškai paskiepytų žmonių skaičius, aiškūs keliavimo saugos reikalavimai, o ir patys lietuviai jau išmoko saugiai gyventi šiomis sąlygomis“, – pasakojo I. Aukštuolytė.
Manoma, kad didžiausio pavojaus banga jau praėjo ir šalys visiškai nebeužsidarys. Tiesa, tai tvirtinti dar yra kiek per anksti.
„Aišku, kiekviena šalis ir toliau turi teisę taikyti saugumo reikalavimus nacionaliniu mastu, tačiau tikime, kad pasaulis išmoko gyventi naujos realybės sąlygomis ir taip radikaliai nebeužsidarys. Nebent tik sugriežtins tam tikrus reikalavimus turistams“, – kalbėjo vadovė.
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2021 metų antrą ketvirtį į užsienį keliavo 92,3 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai 2,9 karto daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Vidutinė kelionės trukmė užsienyje siekė 6,9 nakvynes, o vidutiniškai kelionėje vienas Lietuvos gyventojas išleido 461 eurą.
