Kovo pabaigoje tarybai nepavyko išrinkti naujojo nacionalinio transliuotojo vadovo, nes į antrąjį etapą patekę kandidatai – dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir komunikacijos strategas Aistis Zabarauskas – surinko po šešis tarybos narių balsus.
Tam, kad kandidatas į LRT vadovus būtų išrinktas, jam reikėjo surinkti mažiausiai septynis iš 12 tarybos narių balsų.
Tarybos posėdis turėjo vykti prieš kiek daugiau nei dvi savaites, tačiau buvo nukeltas, nes pasak LRT tarybos pirmininko Eugenijaus Valatkos, reikėjo rasti sprendimus ir pakoreguoti Viešo konkurso eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas aprašą taip, kad konkursas užtikrintų kuo didesnį viešumą ir skaidrumą
LRT generalinio direktoriaus kadencija trunka penkerius metus. M. Garbačiauskaitė-Budrienė darbą pareigose pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją, ji pareigas eis laikinai, kol nebus paskirtas nuolatinis vadovas.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė jau yra patvirtinusi, jog ketina dalyvauti naujajame konkurse.
LRT taryba yra sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
E. Valatka taip pat yra sakęs, jog siekiant sklandesnių vadovo rinkimų, taryba galėtų turėti nelyginį skaičių narių.
Valdančiųjų ir opozicijos atstovai Seime taip pat yra pažymėję, kad lygiosios LRT vadovo konkurse reikalauja pokyčių. Vis dėlto kultūros ministro Simono Kairio teigimu, pokyčiai galėtų būti vykdomi tik jau išrinkus naująjį vadovą.
