Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atkreipia dėmesį, kad Seimas ruošiasi įstatymu įtvirtinti reguliarų ir užprogramuotą minimalios mėnesinės algos (MMA) didėjimą, kuris visiškai nepriklausys nuo ekonominės situacijos šalyje ar įmonių galimybių kelti minimalų atlygį už darbą.
Seimo komitetai jau svarsto Darbo kodekso pataisas, pagal kurias, tada, kai Trišalė taryba nesusitaria dėl MMA dydžio ir nepateikia siūlymo Vyriausybei, MMA negalėtų būti mažesnė kaip 50 proc. praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio.
LLRI įspėja, kad siūloma MMA skaičiavimo metodologija užprogramuos automatišką ir nuolatinį MMA didėjimą kiekvienais metais nepaisant to, kokios yra įmonių galimybės ar kokia bendra šalies ekonominė situacija.
Statistikos departamento skaičiuojamas vidutinis darbo užmokesčio dydis priklauso nuo šalyje mokamų atlyginimų, iš jų ir MMA. Padidinus MMA pagal praėjusių metų vidutinį atlyginimą, automatiškai statistiškai padidėja einamųjų metų vidutinis šalies darbo užmokestis. Kitais metais MMA vėl reikėtų didinti, nes vidutinis atlyginimas jau būtų pakeltas dėl praėjusiais metais padidintos MMA. Toks pasiūlymas užprogramuoja savaiminį ir spiralinį MMA didinimą.
Kita vertus, anot instituto, vidutinio darbo užmokesčio padidėjimas nebūtinai reiškia, kad visi žmonės pradeda gauti didesnes pajamas. „Dėl augančios MMA dalis darbuotojų praranda darbą ar pradeda dirbti nelegaliai, o oficialioji statistika nefiksuoja nelegalių darbo vietų ir šešėlinio užmokesčio. Tad vokelyje gaunamas mažesnis atlygis nei MMA į statistikos duomenis nepatenka. Todėl MMA augimas, galimai padidindamas šešėlį, sukelia tik statistinį vidutinio darbo užmokesčio augimo efektą, neatspindintį realiai gaunamų visų žmonių pajamų,“ – teigia LLRI.
Institutas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl MMA padidinimo įmonės nepradeda produktyviau dirbti ar gauti naujų užsakymų, o su jais – daugiau lėšų darbo užmokesčiui. MMA didinimas nuo 800 litų iki pusės vidutinio darbo užmokesčio, t.y. apie 1000 litų, butų smūgis sunkiau besiverčiančioms, mažesnėms įmonėms.
LLRI atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos šalyse MMA nėra įstatymu siejama su statistiniu vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Be to, tik nedaugelyje valstybių MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu peržengia 40 – 45 proc. ribą. Lietuvoje MMA ir vidutinio atlyginimo santykis 2010 m. siekė 42 proc. Tuo metu 11-oje ES valstybių jis buvo mažesnis nei Lietuvoje (pavyzdžiui, Estijoje – 36 proc., Čekijoje – 33 proc., Jungtinėje Karalystėje – 38 proc.) ir tik 6-iose šalyse – didesnis nei Lietuvoje (didžiausias Prancūzijoje – 48 proc.). Todėl siekiant, kad MMA būtinai sudarytų pusę vidutinio atlyginimo, yra nepamatuojamos ir nepaisomos realios šalies galimybės.
