„Litgrid“: praėjusią savaitę vėjo elektrinės pagamino iki šiol didžiausią energijos kiekį

Per praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išaugo 4 proc. ir pasiekė 90,1 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 90,5 Eur / MWh. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje nežymiai padidėjusias elektros kainas lėmė Suomijoje vienu metu atsijungę du branduoliniai reaktoriai bei „EstLink 1“ remontas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Bagočiutė: šilumos ir elektros kainos šią žiemą bus stabilios

LEA direktorė: vidutinė elektros kaina šiemet bus mažiausia per keturis metus

Pasiruoškite – Lietuvą talžys audra: skubiai įspėja vieną regioną

„Visų tipų elektrinės Lietuvoje per savaitę sugeneravo 200 GWh, tai sudarė 75 proc. reikalingos elektros energijos. Nors ir Lietuvoje, ir regione buvo itin didelė vėjo jėgainių generacija, tačiau elektros kainos reikšmingai nekrito. Taip nutiko dėl reikšmingai sumažėjusių elektros importo srautų iš Suomijos į Baltijos šalis – didžiąją savaitės dalį neveikė „Olkiluoto 3“ ir „Loviisa 2“ branduoliniai reaktoriai, kurių suminė galia siekia 2,1 GW, taip pat buvo atliekamas tarpsisteminės Estijos-Suomijos jungties „EstLink 1“ kasmetinis remontas“– teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Skaičiuojama, kad praėjusią savaitę Lietuvoje daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba išaugo 87 proc. ir siekė 133 GWh. Tuo metu prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo penktadaliu nuo 39 GWh iki 31 GWh. Hidroelektrinių generacija išaugo 21 proc. nuo 15 GWh iki 19 GWh, o kitos elektrinės pagamino 17 GWh.

„Litgrid“ duomenimis, minėtu laikotarpiu vėjo elektrinės sugeneravo 67 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 15 proc., o hidroelektrinės bei kitos elektrinės – po 9 proc.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 32 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Lyginant su ankstesne savaite, bendras importo kiekis sumažėjo 21 proc. ir siekė 120 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 72 proc. buvo importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 11 proc. – iš Latvijos, o likę 17 proc. – iš Lenkijos.

Bendrovės teigimu, bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo daugiau nei dvigubai nuo 11 GWh iki 27 GWh. 84 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, 5 proc. eksportuota į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, o likę 12 proc. eksportuota į Skandinaviją.

Praėjusią savaitę elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 78 proc. Lenkijos kryptimi ir 25 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 74 proc. Lietuvos kryptimi.