„Praėjusią savaitę vėjo elektrinės pagamino 104 GWh elektros energijos. Tai yra trečia savaitė iš eilės, kai vėjo elektrinės Lietuvoje pagamino virš 100 GWh. Tokia didelė ir stabili vėjo gamyba lėmė ir mažesnę vidutinę elektros kainą. Aukštesnės kainos buvo tik trečiadienį, kai visame regione nurimo vėjas“, – pranešime cituojama „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
„Istoriniai duomenys rodo, kad savaitės elektros energijos gamyba vėjo elektrinėse 100 GWh ribą viršijo ir praėjusių metų sausio-vasario mėnesiais. Kadangi 2024 metais prie elektros perdavimo tinklų prijungti vėjo elektrinių pajėgumai išaugo 42 proc., šiais metais tikimasi gerokai didesnės vėjo gamybos“, – pridūrė ji.
Bendrovės duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. iki 262 GWh. Pažymima, kad vietos elektrinės šalyje užtikrino 75 proc. elektros energijos suvartojimo, bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 197 GWh elektros energijos. Tai yra 2 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 200 GWh, akcentuoja „Litgrid“.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Tiesa, jų gamyba mažėjo 3 proc. nuo 108 GWh iki 104 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamybos kiekai nesikeitė ir siekė 58 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko stabili ir siekė 18 GWh. Saulės elektrinių gamyba išaugo nuo 3 GWh iki 4 GWh. Tuo metu kitos elektrinės pagamino 13 GWh.
„Litgrid“ teigimu, praėjusią savaitę vėjo elektrinės pagamino 53 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės sugeneravo 29 proc., hidroelektrinės – 9 proc.,saulės elektrinės – 2 proc., o kitos elektrinės – 7 proc. elektros energijos.
Pagal importo / eksporto santykį, 32 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis sumažėjo 16 proc. ir siekė 116 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 92 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 6 proc. – iš Latvijos, o likę 2 proc. – iš Lenkijos.
Nurodoma, jog bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 59 proc. nuo 53 GWh iki 22 GWh. 99 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 1 proc. – į Lenkiją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 100 proc. Lenkijos kryptimi ir 3 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 90 proc. Lietuvos kryptimi.
