Latvijoje ir Estijoje rugsėjo 30–spalio 6 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė teigė, kad viena iš priežasčių, lėmusių aukščiausią nuo šių metų sausio elektros kainą, yra reikšmingai pasikeitę orai regione.
„Po vėjo gamybos rekordų rugsėjo pabaigoje, spalio pirmą savaitę vėjo elektrinių generacija sumažėjo daugiau nei dviem trečdaliais (...), vėstant orams elektros suvartojimas išaugo iki 233 gigavatvalandžių (GWh), paskutinį kartą toks didelis suvartojimas buvo balandžio pabaigoje“, – pranešime sakė A. Krasauskienė.
Be to, pasak jos, aukštą elektros kainą lemia ir branduolinių reaktorių remontai Suomijoje bei šiluminių elektrinių remontai Baltijos šalyse.
„Nors ruošiantis žiemai spalį dar bus remontuojamos kelios elektrinės, tačiau sekmadienį įjungtas antrasis „Olkiluoto“ reaktorius Suomijoje pasiūlą regione padidino 725 megavatais“, – pridūrė A. Krasauskienė.
„Litgrid“ teigimu, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 8 proc. iki 233 GWh, vietos elektrinės užtikrino 43 proc. šalies suvartojimo. Lietuvoje buvo pagaminta 99 GWh elektros – 40 proc. mažiau, nei prieš savaitę (165 GWh).
Daugiausiai elektros per savaitę pagamino vėjo jėgainės – jų gamyba mažėjo 71 proc. iki 28 GWh, saulės elektrinių – 26 proc. iki 23 GWh, tuo metu hidroelektrinių gamyba augo 9 proc. iki 18 GWh, šiluminių elektrinių – 39 proc. iki 25 GWh, kitos elektrinės pagamino 6 GWh elektros.
Vėjo jėgainės praėjusią savaitę generavo 28 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros, saulės elektrinės – 23 proc., hidroelektrinės – 18 proc., šiluminės elektrinės – 25 proc., o kitos elektrinės – 6 proc.
61 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota – 32 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, arba 182 GWh. 62 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 13 proc. importuota iš Latvijos, o likę 25 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 54 proc. iki 28 GWh. 74 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 26 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas siekė 12 proc. Lenkijos kryptimi ir 55 proc. Lietuvos kryptimi.„NordBalt“ – 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.