Skaičiuojama, kad dėl to nukentėtų mažiausiai 250 smulkiųjų, mažųjų ir vidutinių vežėjų. Jie turėtų apriboti veiklą, joms grėstų bankrotas, o iki 10 tūkst. darbuotojų galėtų papildyti bedarbių gretas, teigia Lietuvos nacionalinė automobilių vežėjų asociacija „Linava“, paskelbusi kreipimąsi į Vyriausybę, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijas.
„Verslas jau ieško naujų rinkų Vakaruose, tačiau greitai pakeisti pervežimų kryptis ir rasti naujų klientų nelengva. Tam reikia finansų, laiko ir žmogiškųjų resursų. Pereinamuoju laikotarpiu, kol su Rytų rinkomis dirbę vežėjai ras kitas pervežimų kryptis, jie patirs milijoninius nuostolius, kurie gali privesti prie nemokumo ir bankrotų“, – sakė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
„Būtina valstybės pagalba į Vakarus persiorientuoti pradėjusiam verslui“, – pabrėžė jis.
„Linavos“ prezidiumo nario Artūro Telmento teigimu, dalies smulkių ir vidutinių vežėjų vienintelė pervežimų kryptis yra Rusija ir Baltarusija, o kitų vežėjų tranzitiniai keliai per šias šalis eina į Vidurio Azijos valstybes – Uzbekistaną, Kazachstaną, Tadžikistaną, Kirgiziją.
„Vežėjai smerkia karinius veiksmus ir nekvestionuoja priemonių, kurios padėtų sustabdyti Rusijos agresiją. Tuo pačiu mes pasisakome už tai, kad valstybė turėtų padėti verslui kompensacijomis ar kitokia finansine parama, kuri padėtų sumažinti nuostolius dėl užsiveriančių pervežimo krypčių Rytuose ir palengvintų veiklos perorientavimą“, – sakė A. Telmentas.
Jis taip pat pabrėžė, kad sprendimai dėl sienų uždarymo privalo būti priimami ES lygiu, o ne vienašališkai.
Pasak „Linavos“ prezidiumo nario Romo Vosyliaus, padėdama mažiesiems rinkos dalyviams, kol jie perorientuos veiklą į Vakarus, valstybė ilguoju laikotarpiu tik laimėtų, nes išliktų verslas, būtų mokami mokesčiai, įmonių darbuotojai išsaugotų darbo vietas.
