Galutinis balsavimas dėl kitų metų biudžetų numatytas gruodžio 22 d., antradienį.
Pristatydama svarbiausius atnaujinto biudžeto pakeitimus finansų ministrė Gintarė Skaistė posėdyje sakė, kad daugiausia jų susiję su išlaidomis dėl Covid-19 pasekmių valdymu. Jos teigimu, iš biudžeto projekte numatytų pajamų ir išlaidų išbrauktos eilutės, susiję su būsima Europos Komisijos specialia parama, kuri galutinai nėra patvirtinta.
Pasak ministrės, atnaujintame biudžete išlaidos padidintos daugiau kaip 1,23 mlrd. eurų. Didžiausia jų dalis bus skirta koronaviruso pasekmių mažinimui.
Atnaujintame Valstybės biudžeto įstatymo projekte 2021 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 11,25 mlrd. eurų.
2021 metų valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 15,82 mlrd. eurų.
Biudžeto asignavimai viršija pajamas 4,57 mlrd. eurų. Šias lėšas Lietuvai reikės per kitus metus pasiskolinti ir kada nors ateityje grąžinti.
Įspėja dėl augančios skolos
Seime vykusioje diskusijoje konservatorius Mykolas Majauskas sakė matantis du svarbiausius iššūkius – sveikatos apsaugos sistemos finansavimui (vakcinoms, apsaugos priemonėms, gydytų atlyginimams) ir darbuotojų pajamų išsaugojimui (subsidijoms už prastovas, išmokoms dirbantiems savarankiškai ir kt.).
Parlamentaras sakė nesididžiuojantis, kad valstybės išlaidos bus gerokai didesnės nei pajamos ir biudžeto deficitui padengti reiks skolintis nemažai lėšų. Tačiau kitos išeities esą nėra, nes reikia kovoti su virusu ir laikytis ankstesnės Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų.
„Valstietis“ Robertas Šarknickas išreiškė abejonių, kad naujame biudžete per mažai lėšų skiriama savivaldybėms. Taip pat jis nuogąstavo, kad smulkieji verslininkai dėl naujų griežtų reikalavimų bus nuskriausti, o didieji prekybininkai tik išloš.
Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas džiaugėsi, kad Vyriausybė patobulino biudžetą, pavyzdžiui, numatė papildomų lėšų kovos su koronavirusu priemonėms. Jis taip pat džiaugėsi, kad smulkų ir vidutinį verslą pasieks 230 mln. eurų, o savivaldybėms bus papildomai skirta 80 mln. eurų. Taip pat, anot jo, gerai, kad skirta pinigų pensijoms didinti.
Darbo partijos frakcijai atstovaujantis Vigilijus Jukna sakė, kad nerimą keli itin didelis biudžeto deficitas ir auganti skola, kuri kitais metais sieks 25 mlrd. eurų arba apie 50 proc. bendrojo vidaus produkto. Jai padengti, esą, reikės arba didinti mokesčius, kas dėl pandemijos, bus sunku, arba racionaliai mažinti išmokas.
Mišrios Seimo narių grupės vardu kalbėjęs Kęstutis Glaveckas apgailestavo, kad, kitaip nei ankstesniais metais, svarstant tokį svarbų valstybės biudžetą nedalyvauja visa Vyriausybė ir premjerė. Jo teigimu, didelis iššūkis kitais metais bus iki 15 proc. išaugusi bedarbystė. Jai sumažinti prireiks laiko ir investicijų. Kelerius ateinančius metus tai reikalaus papildomų išlaidų socialinei apsaugai.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas pripažino, kad atnaujintas biudžetas kelia nerimą vien dėl to, kad šiuo metu ir artimiausioje ateityje gali susitrakti Lietuvos bendrasis vidaus produktas. Seimo narys abejojo, ar verslui skatinti užteks numatytų 230 mln. eurų, taip pat ar savivaldybėms pakaks numatytų lėšų. Jam taip pat nerimą kelia didžiulis deficitas ir auganti skola.
Socialdemokratas Algirdas Sysas linkėjo Vyriausybei įgyvendinti patobulintą biudžetą. Jei ne dabartinės aplinkybės, kritika jo atžvilgiu lietųsi laisvai, tačiau pandemija viską keičia. Parlamentaras projekte pasigedo daugiau dėmesio mokesčių pakeitimams. Jo nuomone, kaip ir kitose šalyse, krizės metu reikėtų didinti mokesčius tiems, kas gyvena geriausiai, taip pat kapitalui.
Išmokos tęsiamos, bet naujoms pinigų nėra?
Buvęs ministras Linas Kukuraitis džiaugėsi, kad atnaujintame biudžete liko finansavimas kai kuriems jau anksčiau pradėtiems darbams. Daug klausimų jam kilo dėl žadėtų naujų išmokų vienišiems asmenims. Seimo nario žiniomis, biudžete tam lėšų nenumatyta, nors lūkesčiai žmonėms sukelti.
Lukas Savickas teigė radęs tik du esminius biudžeto skirtumus palyginti su ankstesniu, kurį rengė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė. Didžiausia rizika, anot jo, yra Lietuvos ekonomikos ateities DNR plano lėšų išėmimas. Didžiausia problema, kad naujoms investicijoms parengti bus sugaišta daug brangaus laiko. Taip pat jam nerimą kelia išpūstas biudžeto deficitas, kuris išaugins skolą. Norint ją padengti, ateityje gali tekti gerokai padidinti mokesčius arba mažinti valstybės išlaidas.
Remigijus Žemaitaitis svarstė, kad dabar kartojasi 2008 m. naktinė mokesčių reforma. Jis atkreipė dėmesį, kad biudžete numatyta galimybė Vyriausybės nariams be Seimo kontrolės išleisti 400 mln. eurų rezervo. Parlamentaras pasigedo papildomo finansavimo savivaldybėms, nors joms Vyriausybė ir taip yra įsiskolinusi dešimtis milijonų eurų.
Pagal Seimo statutą tais metais, kai įvyksta eiliniai rinkimai (kaip buvo šiemet), valstybės biudžeto antrasis svarstymas naujo Seimo posėdyje skiriamas ne vėliau kaip gruodžio 18 dieną.
Seimo posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kas pakeista valstybės biudžeto projekte atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, kurie komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymai įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus.
Po diskusijos balsuojama dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.
