Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad pastaruoju metu sulaukia darbuotojų klausimų dėl profesinės ligos išmokos.
„Kai kurie darbuotojai nežino, kad jiems priklauso didesnė nedarbingumo išmoka, nes jie darbo metu užsikrėtė COVID-19. Tai yra žmonės, dirbantys sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas. Tokie darbuotojai turi teisę gauti 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekiančią ligos išmoką.
Susisiekę su šeimos gydytoju, šie darbuotojai turi reikalauti, kad išduodant nedarbingumo pažymėjimą gydytojas nurodytų kreipimosi laiką, galimas užsikrėtimo aplinkybes ir nedarbingumo priežastį – „Profesinė liga“ bei ligos kodą. Tik gavusi šią informaciją, „Sodra“ išmokės 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekiančią ligos išmoką“, – komentavo I. Ruginienė.
Anot jos, jeigu jeigu virusas bus fiksuojamas, kaip eilinis susirgimas, išmoka tokiam darbuotojui nepriklausys.
Pirmas dvi dienas apmoka darbdavys
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtino, kad kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką. Tai atitinka apie 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“.
„Ligos išmoka tokiais atvejais mokama iki darbingumo atgavimo dienos, darbingumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
Tačiau dėl ligos išmokos, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, galioja bendra taisyklė kaip ir visų kitų ligų atveju, t. y. ligos išmoka, kurią moka darbdavys dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 62,06 procento ir didesnė negu 100 procentų išmokos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka“, – pažymėjo ministerija.
Nedarbingumo pažymėjimų skaičius auga
„Sodra“ skaičiavo, kad prasidėjus pandemijai, nuo 2020 m. vasario pabaigos buvo išduota 14,5 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų žmonėms, kurie užsikrečia COVID-19 vykdydami savo profesinę veiklą.
„Tačiau nedarbingumo pažymėjimų skaičius nerodo sergančių žmonių skaičiaus, kadangi vienam žmogui jis gali būti pratęsiamas kelis kartus, jei sergama ilgiau.
2021 metais iki šios dienos tokių nedarbingumo pažymėjimų išduota 7999. Nedarbingumo pažymėjimų, išduodamų dėl profesinės ligos, skaičius, šiuo metu didėja, taip pat, kaip ir dėl kitų priežasčių išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, apskritai pandemijos metu gydytojų išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius išaugo.
„Tai siejama ne tik su padidėjusiu ligos atvejų skaičiumi, bet ir su karantino ribojimais. Pavyzdžiui, pirmojo karantino metu, kai buvo uždarytos ugdymo įstaigos, apie 80 tūkstančių tėvų turėjo nedarbingumo pažymėjimus nesergančių ir namuose besimokančių vaikų priežiūrai. Per visus 2020 metus buvo išduota 2,7 mln. nedarbingumo pažymėjimų. 2021 metais – 2,1 mln., 2021 m. rugsėjį iš viso išduota 258 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.
Dėl visų priežasčių, susijusių su COVID-19 (tai yra paties žmogaus ligos, kito asmens priežiūros, saviizoliacijos ir kt.) išduota 25,3 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Palyginti – 2020 m. rugsėjį išduota iš viso 176 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, iš jų dėl COVID-19 – 7,3 tūkst. Šių metų spalį dėl priežasčių, susijusių su COVID-19 išduota 39,7 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų“, – skaičiavo „Sodra“.
„Sodra“ skaičiavo, kad darbuotojai vidutiniškai serga apie 12,5 darbo dienų.
