Visi trys Lietuvos oro uostai spalį aptarnavo 548 tūkst. keleivių – 49 proc. daugiau nei prieš metus, bet 12 proc. mažiau nei 2019-ųjų spalį. Per mėnesį aptarnauta 4,7 tūkst. skrydžių – atitinkamai 15 proc. daugiau ir 20 proc. mažiau, pervežta beveik 2 tūkst. tonų krovinių – atitinkamai 13 proc. ir 28 proc. daugiau.
Bendrovės maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio teigimu, keleivių skaičiaus augimui įtakos turėjo sparčiai augantys užsakomieji skrydžiai.
„Nuo rugsėjo iki spalio užsakomųjų skrydžių keleivių srautas augo 15 proc. ir buvo 4 proc. didesnis nei priešpandeminiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Vienas pagrindinių veiksnių, kodėl spalį stebime augančius keleivių srautus – moksleivių atostogos ir galimybės keliauti ilgesnėms atostogoms“, – pranešime sakė T. Zitikis.
Vilniaus oro uoste spalį atstatyta 84 proc. ikipandeminio keleivių srauto: čia keliavo 406 tūkst. žmonių (užpernai spalį – 485 tūkst., pernai – 287 tūkst.), Kaune – daugiau nei 115 tūkst. keleivių (atitinkamai 108 tūkst. ir 76 tūkst.), Palangoje – daugiau nei 26 tūkst. (atitinkamai 29 tūkst. ir 3,8 tūkst.).
Pasak jo, Kauno oro uosto rezultatai septintą mėnesį iš eilės lenkia 2019 metų rodiklius.
„Spalį keleivių srautas Kauno oro uoste augo 6,8 proc., palyginti su 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Pavyko atstatyti 98 proc. skrydžių srauto. Krovinių kiekis augo 1,5 karto”, – teigė T. Zitikis.
Pasak jo, sparčiausias atsigavimas buvo krovinių pervežimo segmente – spalį pervežta 28 proc. daugiau krovinių nei prieš metus.
„Tą lėmė aukšta elektroninės prekybos paklausa. Paprastai ji šiek tiek sumažėja vasaros laikotarpiu, o artėjant didžiosioms metų šventėms paklausa išauga. Sezoniškumas atsiskleidžia ir šių metų aviacijos rodikliuose“, – sakė T. Zitikis.
Vilniaus oro uoste spalį gabenta beveik 1,5 tūkst. tonų (pernai spalį – beveik 1,3 tūkst. tonų), Kauno – daugiau nei 400 tonų (262 tonos), Palangoje – 118 tonų (0,1 tonos) krovinių.
T. Zitikio teigimu, iš Lietuvos siūlomų krypčių skaičius beveik pavijo ikipandeminį lygį: šiemet siūlomos 85 kryptys, pernai tuo pačiu laiku – 82 kryptys, o 2019 metais – 89.
Vilniaus oro uoste pavyko atstatyti ir 78 proc. 2019 metų skrydžių: spalį čia aptarnauta beveik 3,5 tūkst. (2019 metų spalį – beveik 4,5 tūkst., pernai – 3,1 tūkst.), Kaune – 924 (atitinkamai 944 ir 846), Palangoje – 322 skrydžiai (atitinkamai 477 ir 95). Pernai pastarajame oro uoste vyko kilimo-tūpimo tako rekonstrukcija.
