Vis daugėjant skrydžių Lietuvos oro uostuose didelis dėmesys skiriamas keleivių ir darbuotojų saugumui. Oro uostuose ir skrydžių metu privaloma dėvėti apsaugines kaukes, laikytis saugaus atstumo, dezinfekuoti rankas ir paviršius. Darbuotojus ir keleivius skiria pertvaros. Tikėtina, kad kai kurie reikalavimai taps įprasta skrydžių rutina ir pasibaigus karantinui.
O keleiviai į šią situaciją reaguoja skirtingai. Kol vieni šiemet atsisakė skrydžių lėktuvu, kiti jau ieško lėktuvų bilietų vasaros atostogoms. Dar kiti skirsti nebijo, tačiau laukia kol situacija dėl koronaviruso taps ramesnė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje
Kaip pasikeis oro uostų darbas ir kaip tai palies keleivius, pokalbis su Lietuvos oro uostų vadovu Mariumi Gelžiniu.
Kas laukia oro uostų pasibaigus karantinui, ar dėl sumažėjusių skrydžių gali tekti, kurį nors oro uostą laikinai, pavyzdžiui, žiemai uždaryti?
Uždaryti nė vieno uosto neplanuojame. Save identifikuojame kaip vieną oro uostą su trimis skirtingais lėktuvų tūpimo ir kylimo takais, esančiais skirtinguose miestuose.
O jeigu ir užsidarys kuris oro uostas, tai bus susiję su rekonstrukcijos darbais. Šiuo metu planuojame Palangoje rekonstruoti kilimo-tūpimo taką. Tad uždarymas bus laikinas ir susijęs su infrastruktūriniais darbais, o ne su krize.
Oro uostai priklauso nuo skirtingų veiklų – krovinių gabenimo, keleivių pervežimo, taip pat nuomoja patalpas įstaigoms, parduotuvėms. Prasidėjus karantinui daliai šių sričių teko sustabdyti veiklą. Kuri iš jų po karantino gebės atsigauti greičiausiai?
Visos sritys nukentėjo vienodai. O jų atsigavimas priklausys nuo to, kaip greitai atsidarys sienos.
Dar prieš karantiną oro uostuose vis labiau populiarėjo maitinimo paslaugos, nes lėktuvuose maistas gana brangus ir ne visiems žmonėms skanus. Tikėtina, kad daugėjant skrydžių ir klientų, maitinimo sektorius atsigaus vienas pirmųjų. Jau ir dabar po truputį parduotuvės pradeda atsidarinėti.
Kalbant apie krovinius, jų skaičius keitėsi keliasdešimt procentų.
O dėl keleivinių pervežimo nemažai oro linijų bendrovių jau yra pateikusios prašymus vykdyti skrydžius, bet kol kas dar jų nėra daug. Tenka laukti, kol ir kitos šalys atsidarys sienas. Be to, šiuo metu dar tikrai ne visur saugu vykti.
Tačiau bendrovės jau vykdo bilietų pardavimus. Taip jos stebi vartotojų elgseną. Žiūri, ar žmonės apskritai planuoja keliauti, kokios kryptys populiariausios. Turėdamos šią informaciją, oro linijos teikia prašymus mūsų vyriausybei, kad būtų duoti leidimai susisiekimams tarp tam tikrų šalių.
Kaip oro uostai ruošiasi ar jau pasiruošė pirmiesiems skrydžiams sušvelninus karantiną?
Ruošiantis atsidarymui, svarbiausias uždavinys yra užtikrinti tiek darbuotojų, tiek keleivių saugumą. Domėjomės užsienio oro uostų patirtimi. Atsižvelgėme į Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Atsiras daugiau saugos priemonių, nurodymų laikytis saugaus atstumo. Darbuotojai bus atskirti stiklo pertvaromis.
Tikėtina, kad dalis pakeitimų liks visam laikui, nes pavyzdžiui po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių įvykių JAV oro uostuose keleivius pradėjo tikrinti daug griežčiau. Pailgėjo patikros laikas, atsirado poreikis iš rankinio bagažo ištraukti skysčius, elektroninius prietaisus.
Dabar šie reikalavimai yra įprasti ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje. Tikėtina, kad ir koronaviruso krizės reikalavimai dėl higienos ar atstumo ribojimų irgi išliks visam laikui.
Kokie bus keleiviai po karantino? Kaip keisis jų elgsena?
Manau, kad keleiviai reaguos skirtingai, vieni, labiausiai išsiilgę kelionių, džiaugsis atsiradusia galimybe keliauti ir ilgai nelaukę pirks lėktuvų bilietus. Kiti dėl užsitęsusios patikros, gali būti, kad pyks ir bus nepatenkinti.
O kita dalis dar bijos keliauti, tad stebės įvykius, žiūrės, kaip sekasi pirmiesiems keliautojams ir tik tada apsispręs, vis tik keliauti ar dar palaukti.
Kaip manote dėl kokių priežasčių oro linijos renkasi Lietuvą, kaip vieną iš savo krypčių? Ar bandoje pritraukti kuo daugiau oro linijų į Lietuvą? Kokiais būdais tai darote?
Įmonės, pasirinkdamos šalį, įvertina jos ekonominę situaciją, keleivių potencialą, kiek šalis gali turėti keleivių, geografinę padėtį, turizmo galimybės. Svarbu ir gyventojų perkamoji galia, pagal kurią nustatomos bilietų kainos.
Norėdami pritraukti bendroves, taikome joms įvairias nuolaidas, pavyzdžiui vykdančioms skrydžius iš visų trijų oro uostų taikome mažesnius mokesčiai.
Be to, visi oro uostai yra skirtingi. Vilniaus oro uoste vykdomi ir pigių, ir brangesnių oro bendrovių skrydžiai. Keleiviai iš šio oro uosto keliauja tiek darbo, tiek poilsio tikslais. Taip pat baltarusiai yra pamėgę Vilniaus oro uostą.
Iš Kauno oro uosto daugiausiai vykdomi pigių oro linijų bendrovių skrydžiai, todėl populiariausios kryptys – poilsinės.
O Palanga atspindi regiono poreikius. Žmonės norėjo, kad atsirastų skrydis į Londoną. Taip pat dėl uosto ir verslo reikalų buvo būtinos kryptys į Vokietiją.
Į kokias šalis vykdoma daugiausiai skrydžių iš Lietuvos? Ir ar yra šalis į kurią nebūtų vykdomi skrydžiai?
Populiariausios kryptys – Jungtinė Karalystė, Norvegija, Vokietija.
O sunkiausiai sekasi vykdyti skrydį į Sankt Peterburgą. Ši kryptis tai atsiranda, tai dingsta. Manau, kad trūksta reklamos šiam miestui. Be to, Rusijos turizmo sektorius rodo mažai iniciatyvos populiarindami šią kryptį.
Tačiau vis tik ko trūksta Lietuvos oro uostams, kad jie būtų dar patogesni, modernesni ir sulauktų dar daugiau keleivių?
Lietuvos oro uostų infrastruktūra yra viršijusi limitus. Reikia daugiau erdvių, komercinių paslaugų, kad žmogus norėtų atvykti į oro uostą anksčiau ir jam ten būtų įdomu.
Norime, kad oro uostuose būtų įdomi ne tik ta zona, esanti už patikros linijos.
Plėtros planų turime, tačiau pirmiausia reikia įsivertinti, kokią žalą padarys ši krizė. Kol kas visi planai nukeliami ateičiai.
O ar esate visus Lietuvos oro uostus išbandęs, kaip keleivis? Kuo jie skiriasi? Kuriam teiktumėte pirmenybę?
Esu skridęs iš visų trijų oro uostų. Kauno ir Palangos oro uostai yra panašūs, jie yra greito aptarnavimo. Juose nelabai yra ką veikti atvykus prieš keletą valandų.
O štai į Vilniaus oro uostą, jeigu turiu galimybę, mėgstu atvykti kuo anksčiau ir visada stengiuosi šiame oro uoste išleisti pinigų, jame pavalgyti ar išgerti kavos.
Išsirinkti vieną mėgstamiausią oro uostą, tai tas pats, kaip pasakyti, kuris vaikas mylimiausias. Tai neįmanoma. Visi skirtingi, bet mylimi vienodai.
Dauguma mano, kad darbas oro uostuose smagus ir susijęs su kelionėmis. Papasakokite, kaip iš tikrųjų atrodo jūsų įprasta darbo diena?
Tos romantikos dirbant oro uoste ne tiek ir daug. Romantiškai pagalvoti ir pasvajoti leidžiu sau, kai jau matau savo darbo rezultatus, pavyzdžiui vis augantį keleivių skaičių.
Darbo metu tenka nemažai keliaut. Tačiau tose kelionėse pramogų nebūna, jose daug darbinės rutinos ir susitikimų su kolegomis.
Kai niekur nevykstu, mano prioritetas yra susitikimas su komanda, o tik paskui jau kiti reikalai ir darbai.
Darbo reikalais nemažai keliaujate, o ar mėgstate keliauti laisvalaikiu? Kuris pasaulio oro uostas jums patinka labiausiai?
Keliauti labai mėgstu. Tai jau yra ne tik mano pomėgis, bet ir mano šeimos. Mėgstu keliauti su žmona ir dukra.
O išskirti mėgstamiausią oro uostą sunku, galbūt tai būtų Kopenhagos oro uostas. Į oro uostus žiūriu profesionalo akimi, ieškau prie ko galima prikibti, lyginu juos su Vilniaus oro uostu.
Kokia mėgstamiausia jūsų šalis?
Mėgstu šilumą, atostogoms dažniausiai renkuosi šiltus kraštus. Labiausiai patinka Portugalija ir Ispanija. Europos kultūra man priimtinesnė, tačiau po truputį jaukiuosi ir Azija, JAV.
Su šeima stengiamės keliauti vis į skirtingas šalis. Tačiau esu spontaniškas keliautojas, prieš kelionę daug ta šalimi nesidomiu, planą sugalvojame ten nuvykę. Nežinau, ar gerai tai, ar blogai. Galbūt ne viską pamatau, užtat neturiu lūkesčių ir niekad kelionėmis nenusiviliu.
Tačiau draugai klausia mano patarimų, bet ne apie kryptis, o apie oro linijas ar oro uostus, kurie geriausia būtų rinktis.
Ar dalyvavote autokino seanse, kuris vyko Vilniaus oro uoste? Koks jūsų mėgstamiausias filmas arba serialas?
Kino seanse neapsilankiau.
Tačiau filmus ir serialus žiūriu. Labiausiai įsiminė Sostų karų serialas, vis bandžiau pradėti žiūrėti ir nekabino jis manęs, bet paskui galiausiai peržiūrėjau visus sezonus. Kelionių metu lėktuvuose ar laukdamas oro uostuose daugiausiai juos žiūriu.