Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas teigia, kad šiemet keleivių skaičiaus kritimą Europoje prognozuoja tiek oro uostai, tiek oro linijų bendrovės. Jis sumažės daugiau negu 50 proc. Lietuvoje taip pat prognozuojamas panašus keleivių skaičiaus mažėjimas. Jeigu pernai Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau negu 6 mln. keleivių, šiemet jie aptarnaus jau 3 mln.
„Tačiau krizė atneša ne tik nuostolius. Tai yra ir galimybių metas. Jeigu žvelgsime į ankstesnes krizes tiek susijusias su teroristiniais išpuoliais, tiek finansinėmis bėdomis, matome, kad po nuosmukio visada ateina pakilimas. Ateinančius 4 ar 5 metus laukia spartus skrydžių ir keleivių augimas“, – aiškina specialistas.Anot jo, siekiant atstatyti skrydžius svarbiausia yra saugumas, nes dauguma keleivių kausto nežinomybė ir baimės.
„Saugumo priemonės oro uostuose taikomos atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos aviacijos asociacijos ir kiekvienos valstybės reikalavimus.
Nors Lietuvos vyriausybė kaukes dėvėti tik rekomenduoja, tačiau mes prašome keleivių jas dėvėti, taip pat keleiviams, atvykusiems iš labiausiai koronaviruso paveiktų šalių matuojame temperatūrą. Dar suteikiame keleiviams galimybę dezinfekuoti rankas, o kiekviena oro linijų bendrovė taiko dar ir savo saugumo reikalavimus.“
Pasak A. Stikliūno, planuojama, kad pagerėjus situacijai tam tikrų saugumo reikalavimų bus atsisakoma.
„Oro uostai ir su verslo įmonėmis ir valstybinėmis institucijomis, turizmo departamentu susibūrė ieškodami sprendimų kaip kiekviena organizacija galėtų prisidėti tiek finansiškai, tiek kitais būdais siekiant susigrąžinti ir pritraukti naujus skrydžius. Taip pat tikimės, kad ir valdžia prisidės finansinėmis priemonėmis siekiant atstatyti aviacijos sektorių.
Konkurencija šiuo metu intensyvi. Lietuvos oro uostai turi konkuruoti su kitais oro uostais. Pačios oro linijų bendrovės neateina ir neprašo, kad galėtų skristi iš Lietuvos, tai oro uostai bando pritraukti oro linijų įmones“, – teigia A. Stikliūnas.
Pasak jo, pavasaris buvo aviacinė duobė, į kurią įkrito tiek oro uostai, tiek oro linijų bendrovės.
„Matome, kad liepos mėnuo bus tas lūžio taškas, nuo kurio atsispirs tiek oro uostai, tiek oro linijų bendrovė, tiek patys keliautojai. Nes svarbu ne tik pasiūla, kuri šiemet bus 39 proc. mažesnė, bet ir paklausa, kuri mažės apie 50 proc.
Šiemet liepą jau bus vykdoma 70 maršrutų iš visų 3 oro uostų, pernai tuo pačiu laiku buvo vykdomi 96 maršrutai. Iš viso planuojama, kad šiemet bus 102 maršrutai, 6 daugiau negu buvo pernai. Užsakomieji skrydžiai atsistatys lėčiausiai, nes šie turi daug sudedamųjų dalių, jie priklauso nuo kelionių organizatorių ir būsimų poilsiautojų skaičiaus. Šiuo metu jau planuojami skrydžiai į Graikiją ir Bulgariją.
Greičiausiai atsistatys emigrantų srautai, jaučiamas susidomėjimas Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Vokietijos kryptimis. Taip pat augs verslo kelionių klientų skaičius.
Daugėjant krypčių žmonės domisi ir dairosi ir į Pietų Europos šalis“, – pastebi specialistas.
Pasak specialisto, krizė paveikė keleivių srautus, tačiau krovinių srautai nesustojo, kovo balandžio mėnesiais jie augo 30 proc., tai lėmė medicininių priemonių ir įrangos kroviniai.