„Didžiausią ES investicijų naudą parodo magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos ir platinimo darbai. Per pastaruosius keletą metų atnaujinta daugiau kaip 75 km jos ruožų, iš jų 60 km praplatinta iki 4 bei 3 eismo juostų. Visa „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės jau atitinka aukščiausius automagistralei keliamus reikalavimus, todėl tikimasi, kad avaringumą šiame kelyje pavyks sumažinti 70 proc.“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Anot ministerijos, perskirstyti lėšas siūloma, nes šiuo metu jau išmokėta apie 90 proc. visų 2014–2020 metais keliams numatytų lėšų, tačiau parengta ir daugiau projektų.
Papildomos lėšos bus skirtos transeuropinio tinklo TEN-T magistralėms, miestų aplinkkeliams ir regionų keliams.
2014–2020 metais į šiuos projektus numatyta investuoti 357,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, iš jų jau panaudota 319,6 mln. eurų. Dar 23,5 mln. eurų panaudota iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondo.
„Via Baltica“ rekonstrukcija kainavo 156,4 mln. eurų (iš jų 111,7 mln. eurų – ES sanglaudos fondo investicijos). Už 44,8 mln. eurų (23,5 mln. eurų) baigiamas rekonstruoti „Via Baltica“ dalis – 22 kilometrų ilgio Panevėžio aplinkkelis, už 20,9 mln. eurų (16,1 mln. eurų) – 15 kilometrų „Via Baltica“ ruožas kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai.
Panaudojant ES sanglaudos fondo lėšas, nutiesta Vilniaus vakarinio aplinkkelio dalis, rekonstruoti krašto keliai, įrengtos inžinerinės eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės.
