Kitaip nei paprasti darbuotojai, beveik visi Lietuvos gydytojai dirba bent du darbus. Yra ir tokių, kurie sugeba dirbti 11 (vienuolikoje!) darboviečių vienu metu. Ir niekas netikrina, ar jie neviršija leidžiamo darbo krūvio.
Ir nors gaji nuomonė, kad gydytojų yra mažai ir jie uždirba nedaug, taip tikrai nėra. Kodėl mūsų gydytojai dirba tiek daug darbų vienu metu ir ar dėl to nenukenčia pacientai?
Yra ne tik devyndarbių, bet ir vienuolikadarbių
Mūsų šalyje tūkstančiui gyventojų tenka 4,5 visų sričių gydytojų, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys. Pagal šį rodiklį Lietuva yra lygi su Vokietija ar Šveicarija, o daugelį kitų Europos ir viso pasaulio šalių gerokai lenkia.
Ne tik gydytojų, bet ir visų kitų profesijų atlyginimai Lietuvoje vargiai palyginami su vokiškais ar šveicariškais. Kita vertus, mūsų medikai uždirba tikrai daugiau nei eiliniai darbuotojai.
„Sodros“ duomenimis, vidutinės visų gydytojų pajamos Lietuvoje yra 2,8 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių. O tai yra 1 tūkst. eurų daugiau nei bendras visų darbuotojų vidurkis.
Tačiau jeigu bendrai iš visų darbuotojų tik 10,6 proc. dirba dviejuose ar daugiau darbų, tai tarp gydytojų tokių yra net 95,3 proc.
Pasirodo, yra ir tokių gydytojų, kurie sugeba vienu metu dirbti net 11-oje skirtingų darboviečių. O įvertinus pajamas iš visų darbų, medikai Lietuvoje uždirba vidutiniškai po 3,6 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.
O tokią ar didesnę sumą uždirba mažiau nei dešimtadalis visų 1,4 mln. dirbančių žmonių mūsų šalyje. Beje, minėtų 4 medikų, kurie dirba 11 darboviečių, atlyginimų vidurkis viršija 15 tūkst. eurų per mėnesį. Toks algų vidurkis fiksuojamas tik pačias didžiausias algas mokančiose įmonėse.
Gydytojai ne tik gydo, dirba ir kitokį darbą
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė sako, kad nebūtinai visi gydytojai dirba tą patį darbą skirtingose gydymo įstaigose.
„Šiandieninė situacija daugelį darbdavių verčia suktis kaip tik išmano, ypač šiuo laikotarpiu, kai nevaržo taip stipriai kaip kitais metais sutartiniai įsipareigojimai su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), nes žadama apmokėti visas viršsutartines sumas už suteiktas paslaugas.
Nebūtinai gydytojai dirba tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) grynai klinikinį darbą, gal vienoje dirba gydytojais, kitur – administracinį darbą, arba dirba ne ASPĮ, pvz. mokslinį ar pedagoginį darbą“, – komentavo profesinės sąjungos vadovė.
Jos teigimu, dauguma gydytojų papildomai dirba, norėdami užsidirbti daugiau pinigų, gaudami gerus pasiūlymus.
„Dažnai darbdavys derinasi prie darbuotojo (ypač paklausių specialybių) sąlygų, nes tikrai trūksta įvairių sričių specialistų. Kuo didesnė specialisto paklausa, tuo didesnį atlygį ir geresnes darbo sąlygas darbdavys gali pasiūlyti.
Daug atvejų, kai mokama ne už išdirbtą valandų skaičių, kas leidžia gydytojui komfortiškai dirbti, ypač, kai darbovietės yra viename mieste“, – svarstė A. Baublytė.
Kaip pavyzdį ji pateikė radiologus, kurie yra labai paklausūs dėl didėjančių brangių radiologinių tyrimų apimčių, bet gali dirbti, dažnai jau ir dirba nuotoliniu būdu.
Ar prisideda prie eilių mažinimo?
Pasak A. Baublytės, ar gydytojai vienodai atlieka savo darbą skirtingose įstaigose, ko gero, priklauso nuo paties specialisto, nuo konkrečių darbo sąlygų ir IT sprendimų. O „Sodros“ duomenys esą neparodo, kokiu krūviu realiai dirba gydytojas.
„Gali būti ir taip, kad specialistas, pavyzdžiui, anesteziologas dirba įstaigoje kelias valandas per savaitę, taigi, dirbdamas 5–6 darbo dienas gali turėti 5–8 darbdavius, taip jis neviršija 1 etato krūvio, o uždirba daugiau“, – aiškino profesinės sąjungos vadovė.
Anot jos, skirtingas funkcijas gali atlikti ir kokia nors šeimos gydytoja, pvz., dirbanti priėmimo skyriuje, budinčio gydytojo pozicijoje ir turėdama prisirašiusi kažkiek pacientų. Esą kartais sąmoningai dirbama keliems darbdaviams norint išvengti perdegimo, kai dirbama didesniu krūviu vienam darbdaviui.
„Odontologijoje pas daugiau nei 2 ir daugiau darbdavių dirba daugiau specialistų. Pvz., yra konsiliumai dėl kompensacijų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Ten privalomi 3 skirtingų specialistų sprendimai, t.y. ortodontai, chirurgai dirba per keletą vietų ar net miestų. Taip pat ir su grožio klinikomis, kur yra dalis paklausių specialybių gydytojų, nes priešingu atveju jie negali dirbti“, – komentavo pašnekovė.
Ji svarstė, kad gydytojų darbas keliems darbdaviams iš dalies prisideda prie eilių mažinimo ar didinimo. Pasak pirmininkės, daug specialistų dirba privačiose įstaigose, kurios neturi sutarčių su TLK.
„Kita eilių priežastis – antrinio, tretinio lygio specialistai, kurie, nerasdami susirgimo priežasties, siunčia pacientą atgal pas šeimos gydytoją, nors turi galimybę patys atlikti tyrimus ir siųsti kitos specializacijos gydytojui (dažnu atveju turi ribotą laiką ir resursus).
Mažose įstaigose specialistai dažnai dirba mažu krūviu, tai yra 1–2 dienas per savaitę, todėl būtent jo reikia laukti tikrai ilgai. Tokia jau tendencija – kuo populiaresnis gydytojas, tuo ir eilės ilgesnės, nes dažnu atveju pacientai irgi renkasi ne gydytoją, o pavardę“, – aiškino A. Baublytė.
Ji pripažino, kad sunku atsakyti, ar vienu metu turėdami daug darbų, gydytojai gali kokybiškai dirbti. „Manau, kad dalis tikrai „perdega“ ir kažkur būna net diagnostikos/gydymo klaidos, nes žmogus negali ilgą laiką dirbti pilnu pajėgumu. Gydytojams tikrai ne visada pavyksta vienodai visose darbovietėse išlikti darbingiems, juk jie – irgi žmonės, nors ir labai stiprūs, gabūs ir dažnu atveju net pasiaukojantys.
Kas ir kaip turėtų užtikrinti, kad per kelias įstaigas dirbantys gydytojai vienodi atliktų savo pareigas visose darbovietėse? Tai jau darbdavio kompetencija“, – svarstė pašnekovė.
Žada, kad pertvarka spręs problemas
Sveikatos apsaugos ministerija komentavo, kad Lietuvos gydytojai, kaip ir kitų profesijų atstovai, ir yra laisvi rinktis, kur dirbti.
„Jeigu yra noras arba poreikis, darbuotojas gali įsidarbinti keliose darbovietėse, tačiau privalo laikytis teisės aktuose numatytų maksimalių darbo laiko ir minimalių poilsio laiko reikalavimų“, – atsiųstame komentare aiškino ministerija.
Pasak jos specialistų, praktiką darbintis keliose darbovietėse Lietuvos sveikatos sistemoje lėmė keli veiksniai:
„Pirmasis veiksnys yra universalus ir tinkantis bet kuriai profesijai – tai noras uždirbti papildomų pajamų. Atlyginimų augimas ir darbo sąlygų gerinimas sveikatos sektoriaus darbuotojams yra vienas svarbiausių ministerijos prioritetų.
Šiandien medikų atlyginimų vidurkis gerokai viršija bendrą valstybės atlyginimų vidurkį ir toliau stabiliai auga. Tikimasi, kad orus atlyginimas galimai mažins poreikį ieškotis papildomo darbo.“
Anot ministerijos, antras svarbus veiksnys yra tai, kad Lietuvos sveikatos sistema yra gana fragmentuota.
„Pacientų skaičius skirtingose gydymo įstaigose ženkliai skiriasi, ypač tarp didesnių miestų ir regionų. Taip pat yra privačių sveikatos priežiūros įstaigų, aptarnaujančių apie 100 arba dar mažiau pacientų.
Tokiu atveju mažesnėse įstaigose gydytojams neužtenka krūvio darbui visu etatu, ir jie priversti ieškoti sprendimo, dėl to papildomai įsidarbina kitoje įstaigoje arba net keliose“, – komentavo ministerija.
Esą spręsti šią problemą padės šiuo metu vykdoma gydymo įstaigų tinklo reforma, kurios tikslas yra sukurti efektyvesnį įstaigų tinklą ir subalansuoti pacientų srautus:
„Bazinės paslaugos bus prieinamos arčiau namų: pirminė sveikatos priežiūra, specializuotos ambulatorinės paslaugos, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, dienos stacionaras, dienos chirurgija. Padaugėjus pacientų šioje grandyje, turėtų susibalansuoti ir gydytojų krūviai. Vadinasi, jie, užuot darbinęsi skirtingose įstaigose, turinčiose mažai pacientų, galės dirbti vienoje vietoje pilnu etatu.“
Niekas netikrina, kaip laikomasi kodekso reikalavimų
Kaip informavo Valstybinė darbo inspekcija, pagal Darbo kodeksą maksimalus darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį yra 60 valandų.
Jeigu darbdavys neužtikrina šios normos reikalavimo, tuomet nustačius pažeidimą jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Vis dėlto VDI pripažino, kad jeigu nei darbdavys, nei darbuotojas nesiskųs, niekas ir nežinos, kad koks nors gydytojas dirba daugiau, nei jam leidžia teisės aktais ir pačių gydytojų rekomendacijos, dėl tinkamo darbo ir poilsio režimo.
„Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant užtikrinti darbuotojo saugą ir sveikatą, darbuotojas, dirbantis keliose darbovietėse, negali dirbti daugiau negu šešiasdešimt valandų per savaitę, be to, privalo laikytis minimaliojo poilsio reikalavimų“, – nurodė VDI.
Jos specialistai pažymėjo, kad vadovaujantis darbo santykių šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi principais, darbdavys, siekdamas užtikrinti norminiuose teisės aktuose imperatyviai numatytus darbo laiko ir poilsio laiko reikalavimus, siekdamas tinkamai organizuoti darbą darbovietėje, galėtų pareikalauti darbuotojo informuoti darbdavį apie jo darbo santykius kitoje darbovietėje.
Esą tai atitiktų tiek darbdavio, tiek ir paties darbuotojo interesus, užtikrinant darbuotojo saugą ir sveikatą darbe.
„Paminėtina, kad ne tik darbdavys privalo užtikrinti maksimaliojo darbo laiko bei minimaliojo poilsio laiko reikalavimų laikymąsi, tačiau ir pats darbuotojas turėtų veikti sąžiningai, laikytis teisės aktų nuostatų bei saugoti savo sveikatą“, – konstatavo VDI.
