„Padėties išskirtinumas – vykstantis karas ir sparčiai besiplečiantis tarptautinių sankcijų sąrašas. Todėl, atsižvelgdami į rizikos laipsnį, finansų rinkos dalyviai turi teisę priimti sprendimą riboti ar atsisakyti vykdyti mokėjimus, susijusius su minėtomis valstybėmis, tačiau kartu turėtų atsižvelgti į valstybės humanitarinius ir strateginius interesus“, – pranešime teigė S. Krėpšta.
LB nurodo, kad teikdamos mokėjimo ir kitas paslaugas klientams, vienaip ar kitaip susijusiems su Rusija ar Baltarusija, finansų įstaigos turi įvertinti, ar galės tinkamai įgyvendinti tarptautines sankcijas, taikyti sustiprintus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, reputacijos ir kitus esminius klausimus.
Mokėjimo paslaugas Lietuvoje teikia daugiau kaip 200 finansų rinkos dalyvių. LB duomenimis, jie nėra priėmę bendro sprendimo dėl mokėjimų, susijusių su Rusija ar Baltarusija, todėl kilus klausimų, ar konkreti finansų įstaiga teikia tokias paslaugas, derėtų kreiptis į ją tiesiogiai.
Lietuvos bankas su Lietuvos bankų asociacija yra sutarę, kad bankai dėl tarptautinių sankcijų sustabdytus mokėjimus tipiniu atveju turi patikrinti ne ilgiau nei per tris savaites.
„Swedbank“, Šiaulių, Medicinos ir „Luminor“ bankai BNS yra pranešę, jog neaptarnaus mokėjimų už sankcionuojamų rusiškų ar baltarusiškų prekių tranzitą, tačiau Šiaulių ir „Luminor“ bankai neatmeta, kad išimtys gali būti pritaikytos.
„Citadele“ banko Lietuvos filialas BNS pranešė taip pat nevykdantis mokėjimų su Rusija bei Baltarusija, tačiau kai kuriems jo klientams nutraukiant su šiomis šalimis susijusį verslą, tai reikalauja apdoroti ribotą mokėjimų skaičių.
