Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus teigimu, tiesioginį šoko poveikį mūsų šalies ekonomikai ribos per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumenkusios Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos sąsajos su Rusija. Itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis įprastos ekonominės prognozės keičiamos galimais ekonomikos raidos scenarijais. Lietuvos bankas jų parengė tris.
„Tiek pasaulio, tiek mūsų šalies ekonomika šiuo metu veikia itin didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Tai neabejotinai turės poveikį Lietuvos ekonomikai, tačiau aiškesnį mastą matysime ateityje. Savo ekspertine analize talkiname ir talkinsime politikos formuotojams sprendžiant dėl šiuo metu reikalingų ekonominių ir finansinių priemonių“, – sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, pasaulio ekonomika, vis dar besitvarkanti su pandemijos padariniais, patyrė dar vieną smūgį.
Besitęsiantis karas ir vis didinamos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai veikia pasaulio ekonomiką įvairiais kanalais – per tarptautinę prekybą, energijos išteklių ir kitų žaliavų kainų šuolius, finansų sektorių, kapitalo ir valiutų rinkas, investuotojų ir vartotojų pasitikėjimą.
Per mažėsiantį eksportą, galimus žaliavų importo trikdžius, neapibrėžtą aplinką investicijoms ir brangstančius energijos išteklius Rusijos agresija Ukrainoje neigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką.
Neigiamą Rytų rinkų poveikį Lietuvai mažina tai, kad Lietuvos užsienio prekyba su Rusija yra reikšmingai pasikeitusi ir prekybos santykiai prieš pat prasidedant karui buvo gerokai mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį.
„Lietuva 40 proc. dujų eksportuoja iš Rusijos. Tai nemažas kiekis, tačiau jeigu palyginsime su kitomis šalimis, Latvija, Estija Suomija, matome, kad po Krymo aneksijos Lietuva sureagavo ir ėmė mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų“, – pastebėjo valdybos pirmininkas.
Eksportas į Rusiją 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį – 2021 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 6, į Ukrainą – 3, o į Baltarusiją – 3 proc. viso Lietuvos eksporto. Visiškas eksporto į šias rinkas netekimas 2022–2024 m. galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą.
Importo iš šių šalių srautų apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl reikalingų žaliavų trūkumo, tačiau, net ir suradus alternatyvius tiekėjus, šių žaliavų įsigijimo sąnaudos bus didesnės.
Toliau brangs energetiniai ištekliai
Dėl karo Ukrainoje ekonominių pasekmių kitoms Lietuvos eksporto partnerėms mažės ir bendra užsienio paklausa, o tai blogins lietuviško eksporto augimo perspektyvas.
Toliau brangstanti nafta ir gamtinės dujos, Vakarų šalims atsisakant pirkti rusiškus išteklius, didins elektros energijos, šildymo ir transporto sąnaudas visiems ekonomikos sektoriams ir kartu toliau skatins vartotojų kainų infliaciją: atokvėpį lemtų nebent ryškesnis energijos išteklių kainų kritimas biržose, o pasekmes vartotojų piniginėms – nauji ar išplėsti tikslūs ir tinkamai sukalibruoti kompensaciniai mechanizmai.
Padidėjęs neapibrėžtumas greičiausiai bent trumpuoju laikotarpiu stabdys verslo investicijas, taip pat darys įtaką ir gyventojų pasirinkimui vartoti mažiau ir taupyti daugiau. Be šių veiksnių, Lietuvos darbo rinką ši krizė galimai paveiks ir dėl vis didėjančio pabėgėlių iš Ukrainos srauto į Lietuvą. Jei dalis šių žmonių ilgesniam laikui pasiliktų šalyje ir įsijungtų į darbo rinką, tai didintų Lietuvos darbo jėgą, mažintų pastaruoju metu vis ryškiau matytą darbuotojų trūkumo problemą.
Anot G. Šimkaus, į Lietuvą atvyko jau daugiau nei 25 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.
„Daugiausiai tai yra moterys su vaikais, kurios turi aukštąjį išsilavinimą. Tad jie galės įsilieti į darbo rinką“, – pastebėjo G. Šimkus.
Dėl tebesančio itin didelio šių ir kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą.
Todėl Lietuvos banko ekonomistai, vietoje įprastų prognozių, parengė tris scenarijus. Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc.
Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.
Žada, kad augs ir algos
Pasak LB valdybos pirmininko, augančią infliaciją kai kuriems gyventojams padės kompensuoti augantys atlyginimai.
„Lietuvos gyventojai per pastaruoius metus sukaupė finansinį rezervą. Žmonės taupė, o dabar jų santaupos įsilies į vartojimą. Namų ūkiai turės rezervus amortizuoti augančiams kainas“, – komentavo G. Šimkus.
Anot G. Šimkaus ieškant būdų, kaip mažinti kainų augimą reikia išskirti tam tikrus prioritetus, gynyba yra vienas jų.
„Tačiau augant kainoms auga ir darbo užmokestis, prognozuojame, kad šiemet jis irgi sparčiai augs. Tad kainos auga, tačiau ne visi žmonės susiduria su infliacijos našta. Valstybės pagalba turėtų būti skiriama tiems, kam jos reikia per socialinės pagalbos priemones. Viena jų buvo priimta dar pernai, t. y. padidintas šildymo kompensacijų gavėjų skaičius.
O PVM mažinimas maistui būtų mažai veiksmingas. Niekas negarantuoja, kad tiek kiek buvo sumažintas PVM mažės ir maisto produktų kainos. Taip pat niekas negarantuoja, kad prieš mažinant PVM nebus pakeltos kainos. O kai PVM būtų atstatomas patirtume dar didesnį kainų augimo smūgį“, – įspėjo LB valdybos pirmininkas.
