Apklausos dalyviai kibernetinių nusikaltimų ir netvarios NT rinkos raidos pasireiškimo tikimybes įvertino ne tik kaip aukščiausias, bet taip pat ir kaip didžiausią neigiamą poveikį visai rinkai galinčias sukelti rizikas, teigiama LB pranešime.
„Nors kibernetiniai nusikaltimai matomi kaip didžiausia rizika finansų sistemai, tik keturios iš daugiau nei trisdešimt apklaustų finansų įstaigų per pastarąjį pusmetį buvo susidūrusios su kibernetiniu nusikaltimu, o nuostolių teigė nepatyrusi nė viena“, – pranešime sakė LB valdybos narys Tomas Garbaravičius.
Iš dvylikos apklausoje vertintų rizikų šalies finansų sistemai septynios įvardytos kaip truputį padidėjusios, penkių vertinimas nepakito, palyginti su praėjusiu pusmečiu.
Tarp padidėjusios svarbos rizikų – kibernetinių nusikaltimų, Lietuvos eksporto kritimas dėl prekybos partnerių augimo sulėtėjimo, ne finansų įmonių finansinės būklės pablogėjimas, Europos bankų sektoriaus problemos ir galimas jų poveikis šalies finansų sistemai, finansų įstaigų pelningumo sumažėjimas ilgai tebesilaikančių mažų palūkanų normų aplinkoje ir kitos. Visų šių rizikų svarba vis dar vertinama kaip ne didesnio nei vidutinio lygmens.
Paprašyti įvertinti svarbiausią riziką savo pačių veiklai, o ne visai šalies finansų sistemai apklausos dalyviai dažniausiai minėjo ne finansų įmonių finansinės būklės pablogėjimo riziką. Per pusmetį gerokai išaugo gyventojų finansinės padėties pablogėjimo rizikos suvokimas. Ši rizika dabar laikoma antra svarbiausia finansų įstaigų vidaus rizika, ji ypač aktuali kredito unijoms.
Paklaustos apie įvykį, kuris galėtų labiausiai neigiamai paveikti Lietuvos finansų sistemą per artimiausią pusmetį, finansų įstaigos dažniausiai įvardijo galimus išorės sukrėtimus ir su tuo susijusį lėtesnį ekonomikos augimą, pavyzdžiui, Brexitą, prekybos karus, karinius konfliktus. Šiek tiek rečiau buvo minimas politinis nestabilumas Lietuvoje, rizika dėl galimų Skandinavijos šalių bankų šokų.
Apklausoje dalyvavę šalies finansų rinkos dalyviai taip pat įvardijo rizikas, susijusias su pinigų plovimo skandalais, išorės finansų rinkų sukrėtimais.
Antrąjį pusmetį finansų įstaigų norimos prisiimti rizikos lygis tebebuvo stabilus, tačiau mažesnis nei prieš metus. Vos viena įstaiga nurodė, kad jos norimos prisiimti rizikos lygis yra greičiau didelis negu mažas, o teigiančiųjų, kad norimos prisiimti rizikos lygis yra didelis, nebuvo. Be bankų, kurie tiek savo, tiek ir kitų norimos prisiimti rizikos lygį vertina kaip panašų, didžioji dauguma kitų apklausoje dalyvavusių finansų įstaigų mano, kad jų norimos prisiimti rizikos lygis yra mažesnis nei kitų finansų įstaigų.
80 proc. finansų įstaigų teigia, kad jų polinkis rizikuoti per ateinantį pusmetį nesikeis, o kiek daugiau nei pusė (57 proc.) mano, kad nesikeis ir kitų Lietuvos finansų įstaigų polinkis rizikuoti. Pastarieji rodikliai išliko gana panašūs, palyginti su praėjusiu pusmečiu.
Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai Lietuvos bankas atlieka du kartus per metus. Apklausos dalyviai įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai galimus šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausius šešis mėnesius.
Naujausioje apklausoje dalyvavo penki Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų skyriai, septynios draudimo bendrovės, devynios kredito unijos ir 14 kitų finansų įstaigų – lizingo bendrovių, finansų maklerio įmonių, valdymo įmonių.
