Gyventojai viešojoje erdvėje ne kartą yra girdėję skirtingų patarimų, kaip reikėtų elgtis išaušus dienai „X“.
Vis tik naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas komentavo, kad pasiruošimas sudėtingoms situacijoms šalyje – „nenutrūkstantis procesas“.
„Visą laiką sakome, kad mes esame stiprūs tiek, kiek esame stiprūs šiandieną. Bet rytoj turime būti stipresni negu vakar. Čia yra procesas, į kurį mes visąlaik orientuojamės.
Ir pasakyti, kad mes esame nepasiruošę, aš taip negalėčiau. Bet kad galėtumėme būti dar geriau pasiruošę, tai irgi yra faktas. Labai svarbu, kad turėtumėme tą organizuojamų pratybų kultūrą, atvirą, su sudėtingais scenarijais, kurie būtų klampūs. Itin svarbu pamatyti tas mūsų silpnąsias vietas“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Virš 130 atraminių parduotuvių
Pasak V. Vitkausko, šiuo metu galima įvardyti tris pagrindinius etapus, kaip vyktų pasirengimas nenumatytiems atvejams.
„Pirmas etapas – 72 val. Šiame etape kiekvienas pilietis turėtų galvoti, kaip jam susikaupti tam tikrą kiekį maisto ir vandens, svarbu labai vanduo, kad galėtų išgyventi. Nes ta parama, kuri ateis iš savivaldos ar valstybės, ji neįsijungs labai greitai.
Vis tiek turi būti tam tikras ciklas ir procesas, kuomet mes pradedame aktyvuoti rezervą, tada turime susiskirstyti ir srautus, logistiką bei kitus dalykus. Gali tai įvykti ir anksčiau, bet žmonės turėtų galvoti apie 72 val. laikotarpį“, – vardijo pašnekovas.
Vėliau, pasak jo, į pagalbą įsijungtų ir savivaldos atstovai.
„Savivaldos etapas yra nuo trečios paros iki šeštos paros. Ir jau valstybės rezervas tada startuoja nuo 7 paros ir tęsiasi tiek, kiek reikės.
<...> Kitas dalykas – atraminės parduotuvės yra papildomas dalykas prie viso šito modelio, kur sudaryta galimybė žmonėms įsigyti maisto produktus už savo pinigus. Su tam tikrais galbūt ribojimais kiekio ir pan.“, – kalbėjo V. Vitkausaks.
Ne ką mažiau svarbi užduotis kriziniu laikotarpiu, pasak NKVC vadovo, yra galimybė maistą pasigaminti patiems.
„Čia mes kalbame apie visa grandinę mūsų ūkio subjektų. Ar tai būtų kažkokios ūkio bendrovės, ar gamyklos, kurios gamina maisto produktus.
Mes Lietuvoje pagaminame maisto daugiau, negu suvartojame, esame eksportuotojai, tik klausimas: kaip mes užtikriname visą veiklos tęstinumą, ar turime pakankamai personalo, kurie galėtų dirbti, ar turime kuro rezervus susikaupę, logistiką susidėlioję, tiekimo grandines“, – vardijo pašnekovas.
NKVC vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad yra keliama papildoma užduotis dėl vadinamųjų „atraminių parduotuvių“ veikimo.
„Planas yra toks, kad visi jas galėtų pasiekti. Ir per kuo trumpesnį laiką. <...> Čia irgi reikalaujama tam tikrų investicijų – turi būti užtikrintas autonominis elektros tiekimas, fizinė sauga, tiekimo grandinės, atsiskaitymas offline režimu, naudojant korteles“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, priešingai negu kai kurios Baltijos šalys, Lietuva informacijos apie parduotuves iš anksto neviešina.
„Mes to tinklo viešai nepublikuojame iki to laiko, kol jo neprireiks. Ir tą darome sąmoningai. Žinau, kad kitos valstybės turi šiek tiek kitokią praktiką. Tarkime, mūsų kaimynai estai.
<...> Mes galvojame, kad yra tam tikra rizika. [Svarbu], kad oponentas nežinotų, kad tai galbūt būtų tam tikras kliuvinys paveikti kažkaip tokių parduotuvių veiklą. Tai mes tą konkretų parduotuvių tinklą išplatinsime žmonėms žinute, kurie ją gaus į savo telefonu, kaip ir dabar, kai gauname pranešimus apie kažkokius incidentus, įvykius ar tam tikrus eismo ribojimus, su orų prognozėmis susijusias situacijas“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Papildomą informaciją, pasak jo, gyventojai kriziniu laikotarpiu galės taip pat išgirsti ir per televiziją, radiją ,vietinę bendruomenę ir pan.
Pasak V. Vitkausko, iš viso numatyta, kad galėtų veikti virš 130 atraminių parduotuvių, taip pat siekiama, kad bent kiekvienas rajonas tokių parduotuvių turėtų po vieną.
„Tas mūsų žemėlapis yra faktiškai padengtas visose savivaldybėse, išskyrus vieną. Stengiamės, ieškome galimybių, kaip pritraukti verslą, kad dalyvautų šioje mūsų programoje. Ir manome, kad tas turėtų būti vienas iš svarbiausių veiksnių“, – kalbėjo NKVC vadovas.
Su degalinių atstovais susitarti sekasi sudėtingiau
Dar pernai Lietuviškų degalinių asociacijos atstovai tikino, kad nėra aišku, kaip vyktų atsiskaitymai degalinėse, taip pat esą nėra žinoma, kiek degalų galėtų įsipilti gyventojai kriziniu laikotarpiu.
Vis tik V. Vitkauskas tikina, kad bendravimas su degalinėmis vis dar vyksta.
„Susitarimas su jais šiek tiek toliau nuo to, ką mes esame pasiekę dėl maisto, vaistų.
Tačiau, kalbant apie valstybės rezervą degalų, aš manau, kad turime pakankama kiekį pasiskaičiavę. <...> Ar kažkokie galėtų būti limitavimo nustatymai padaryti, Valstybės mobilizacijos centras, kuris mato visą situaciją, kas vyksta rinkoje, galėtų įvesti tam tikrus ribojimus, jog užtektų [degalų] visiems“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Tiesa, pašnekovas akcentuoja, kad gyventojai taip pat turėtų įsidėmėti ir viena iš pateikiamų rekomendacijų, susijusių su degalų rezervų.
„Turime suprasti, kad gyventojų pasiruošimas prieš kažkokias ekstremalias situacijas ar krizes, galvose irgi turi būti. Visą laiką reikia galvoti ir apie degalų atsargas, kad automobiliai būtų užpildyti degalais, kad nereikėtų laukti paskutinės minutės.
<...> Bet čia yra bendra rekomendacija kiekvienam žmogui, kad bent jau turėtų būti daugiau negu pusė bako degalų. Lietuva nėra tokia didelė, kad iš vienos vietos į kitą nuvyktumėte, ir tų degalų turėtų užtekti.
Čia nekalbame apie tūkstančius kilometrų kaip Šiaurės Amerikoje ar kitose didelėse valstybėse. Mūsų geografija yra pakankamai koncentruota. Ir tų degalų turėtų užtekti“, – kalbėjo pašnekovas.
NKVC vadovas po „Vyčio skliauto“: „Progresas yra“
Pasibaigus didžiausioms mobilizacinėms sistemos patikrinimo pratyboms „Vyčio skliautas“, NKVC vadovas sako, kad užtikrinant civilinę saugą matomas progresas.
„Pirminis įvertinimas labai neblogas, nes galime lyginti su tuo, ką turėjome praeitais metais, tada pratybos buvo daug mažesnės, mažiau žmonių įsitraukę, institucijų mažesnis kiekis“, – žurnalistams šeštadienį sakė V. Vitkauskas.
„Tai progresas yra, ta mūsų civilinės gynybos kultūra yra, sakyčiau, kitame lygyje, jei lygintume šiemet su pernai metais“, – teigė jis.
„Vyčio skliautas 2025“ prasidėjo pirmadienį, spalio 6 dieną, ir baigėsi šeštadienį, spalio 11 dieną.
Per pratybas testuoti valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybių veiksmai bei sąveika konvencinių ir hibridinių grėsmių akivaizdoje. Mokytasi evakuoti gyventojus iš Vilniaus, visoje Lietuvoje išbandyta perspėjimo sistema, kt.
Mokymuose dalyvavo apie 1,2 tūkst. valstybės tarnautojų, pareigūnų, savivaldybių atstovų bei apie 1 tūkst. savanorių, 115 institucijų ir įstaigų.
„Kai kalbame apie civilinę gynybą, civilinę saugą, tai yra orkestras, visi komponentai turi veikti vienu metu kaip geras orkestras, gerai sukoordinuotas bendras veikimas. Aišku, yra dominuojantys dalykai, kaip orkestre smuikai, tai čia šioje vietoje logistika, aprūpinimas transporto priemonėmis, kaip būtų galima užtikrinti susisiekimą ir panašiai“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
Paskutinę pratybų dieną Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) Vilniuje treniravosi saugoti svarbiausias maisto parduotuves, kilus ekstremaliai situacijai.
„Vertiname, ko reikėtų realiai krizių metu, kiek reikėtų žmonių, kokiu būdu mes organizuotume visą šitą veiklą“, – sakė Šaulių sąjungos atstovas Lukas Vaičiulis.
LŠS treniravosi visų pratybų metu, anot L. Vaičiulio, šauliai aktyviai prisidėjo prie evakuacijos, saugo kritinę infrastruktūrą Vilniaus mieste.
Parduotuvės pratybų metu dirbo įprastu režimu, gyventojams nereikėjo imtis jokių papildomų veiksmų.
„Dirbame, jog parduotuvės būtų pasirengusios veikti nutrūkus elektros tiekimui, taip pat, jog būtų galimybė pirkėjams atsiskaityti sutrikus interneto ryšiui. (...) Taip pat dirbame, jog esant poreikiui, galėtume užtikrinti didesnius būtinųjų prekių kiekius ir jais aprūpinti šalies gyventojus. Šios pratybos taip pat iš dalies leidžia išbandyti atraminių prekybos vietų veiklą“, – sakė „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.
Pasak jos, esant nenumatytoms situacijoms, šalyje galėtų veikti apie kelias dešimtis „Lidl“ parduotuvių įvairiuose Lietuvos miestuose. Rugpjūčio mėnesį taip pat atidaryta pirmoji „Lidl“ parduotuvė šalyje, kurioje įrengta priedanga parduotuvės klientams bei darbuotojams.
Įmonės atstovės teigimu, tokios priedangos ateityje bus įrengiamose visose naujai atidaromose tinklo parduotuvėse.
„Maxima“ komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė sak4, kad ekstremalių situacijų pasiruošimui įmonė rengiasi vadovaudamasi NKVC ir policijos rekomendacijomis.
„Atsižvelgdami į jas, turime savarankiško veikimo planą, numatantį, kaip atraminės parduotuvės tęstų veiklą nutrūkus ryšiui su kitais įmonės padaliniais, sutrikus elektros tiekimui ar informacinių technologijų sistemų veikimui“, – BNS sakė S. Valiaugaitė.
Anot jos, bendrovė turi planą ir užtikrinti svarbiausių sandėlių veiklai, kaip ekstremalių situacijų metu vyktų būtiniausių maisto produktų tiekimas į parduotuves.
„Bendrai, pasiruošimo kontekste jaučiamės stabiliai. Pasirengimai galimai dienai „X“ esame savarankiškai pradėję dar nuo karo Ukrainoje pradžios“, – teigia įmonės atstovė.
Jos teigimu, „Maxima“ investuoja į elektros generatorių įrengimą parduotuvėse, atlieka išsamius evakuacijos valdymo, gaisro aptikimo ir kitų saugumo sistemų patikrinimus, darbuotojams nuolat primena civilinės ir gaisrinės saugos mokymų programas.
Kaip rašė BNS, V. Vitkauskas sakė, kad kitais metais pratybos „Vyčio skliautas“ plėsis į tarptautinį lygmenį, ypač svarbus bus Lenkijos įsitraukimas.
Dabar įvarys Mums 6%, 15 Milijardu nori iš Mūsų atimti.
Pensijos eurais :
Vokietija – 1929
Ispanija – 1829
Estija- 820
Lietuva – 650
Infoclaud. lt
