Pernai kiekvienas lietuvis alkoholio suvartojo vidutiniškai 0,9 litro mažiau nei užpernai, neseniai skelbė Valstybės duomenų agentūra neseniai.
2022 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio, remdamasi išankstiniais duomenimis.
Pasak Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento Algirdo Bartkaus, kainų augimas ir mažesnės gyventojų realiosios pajamos turėjo daugiausia įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui.
„Ir čia priežastis yra labai aiški – praėjusiais metais mes turėjome smukusias realias gyventojų pajamas, kai darbo užmokesčio augimas nespėjo pagal kainų augimą.
Kai smunka realios pajamos, tai gyventojai labai specifiškai elgiasi su ne pirmo būtino prekėmis. Alkoholis nėra pirmo būtinumo prekė ir jo sąskaita žmonės visada pradeda taupyti“, – LRT radijui sakė A. Bartkus.
Oficialūs duomenys rodo, kad mažmeninėje prekyboje spiritinių, fermentuotų gėrimų, vyno ir alaus parduota mažiau.
2022 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 311,2 tūkst. dekalitrų (4,6 proc.) mažiau nei 2021 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,4 mln. dekalitrų, arba 436,6 tūkst. dekalitrų (6,2 proc.) mažiau.
Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 19,6 mln. dekalitrų, arba 195,7 tūkst. dekalitrų (10,8 proc.) mažiau nei 2021 m.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2022 m., palyginti su 2021 m., padidėjo 11,4 proc. Labiausiai pabrango putojantis vynuogių vynas 15,3 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 13,6 proc., vaisių vynas – 13,2 proc., vermutas – 12,8 proc., importinis alus – 11,8 proc., trauktinės – 10,9, Lietuvoje pagaminta degtinė – 10,2 proc.
Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2022 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
