Į ką tai gali pavirsti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ žurnalistė Jolanta Svirnelytė kalbina Lietuvos banko valdybos pirmininką Gediminą Šimkų.
Girdime, kad Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą galinčių paveikti sukrėtimų rizika didėja. Tai ir Rusijos keliama grėsmė, karas Ukrainoje, Amerikos muitų karas. Kokį realiai pavojų tai gali sukelti mūsų ekonomikai?
Na, turbūt iš karto taip šokti į pavojų teritoriją nemanyčiau, kad verta.
Bet gal grėsmė yra?
Tai yra rizikos, kurios vienokia ar kitokia forma gali materializuotis. Ir, kaip sakoma, denk stogą vasarą arba ruošk roges žiemą – tai mes apie tai kalbam norėdami, kad jos būtų įgarsintos ir būtų imamasi vienokių arba kitokių veiksmų, arba į tai būtų atsižvelgiama. Tai turbūt pirmas dalykas.
Kalbant plačiau, augantis protekcionizmas, prekybos karai, geopolitinės įtampos, jos gali materializuotis ir ta sunkiąją forma. Pavyzdžiui, kaip yra dabar grasinimai uždėti 50 procentų tarifus Europos Sąjungos importuojamoms prekėms į JAV. Bet taip pat visos šios rizikos materializuojasi ir išaugusiu neapibrėžtumu ir poveikiu ekonomikai per tai.
Kaip realiai jos galėtų atrodyti? Kaip kiekvienas žmogus tai gali pajusti?
Na, kiekvienas žmogus tai gali pajusti per ekonomikos augimo pokyčius. Nebūtinai jie turi būti dideli. Ir kartais, man atrodo, kad galimas poveikis ekonomikai yra mažesnis, negu kad mes skiriame laiko kalbėdami apie visa tai. <...> Bet jeigu išaugtų muitai Europos Sąjungos prekėms, mes vertiname, na, tai yra apie 0,5 procentinio punkto iki 1 procentinio punkto lėtesnį ekonomikos augimą per ateinančius trejus metus.
Be jokios abejonės tą pajustų verslai, kurie eksportuoja į JAV. Pavyzdžiui, chemijos pramonė, naftos pramonė, baldai, na, jų eksportas į JAV užima pakankamai didelę dalį. Tai pajustų ir, na, kiti susiję verslai, pavyzdžiui, plačiau pramonė arba transportas, nes mes eksportuojame ne tik į JAV, bet eksportuojame ir į eurozoną. Ir per eurozonos eksportą į JAV tas poveikis galėtų būti ir platesnis. Bet, kaip sakiau, tas poveikis ekonomikai yra matuojamas labiau procento dalimis negu procentais, procentiniais punktais. Ir per ilgesnį laikotarpį, be jokios abejonės, vienoks ar kitoks sunkumas vienam ar kitam verslui reiškia, kad ir tuose versluose dirbantys žmonės galėtų tai pajusti. Na, pavyzdžiui, kad ir prilėtės atlygio augimai ir panašiai.
Kai kurie ekonomistai girdėdami tokias įžvalgas sako, kad ekonomika gali sustoti, kad žmonės pradės mažiau išlaidauti ir tai paveiks ekonomiką. Į ką tai gali pavirsti?
Ar ekonomika gali stoti? Tai yra labai jau griežtas įvertinimas, kas gali atsitikti su ekonomika. Turbūt tai, apie ką kalba ekonomistai, yra, kad ekonomika gali lėčiau augti. Ir tai yra tikrai ne tas pats, kas sustoti. Taip, augantis neapibrėžtumas, arba, reikėtų sakyti, išaugęs neapibrėžtumas, jis veikia investicinę aplinką, jis veikia žmonių norą vartoti, ypač didesnės vertės prekes. Bet tai ir yra kanalai, per kuriuos gali atsispindėti tas poveikis ekonomikai, apie kurį jau kalbėjom.
Kaip jūs vertinate, ar dabar yra laikas įvesti mokesčių reformą?
Turbūt teisingo arba geriausio laiko mokesčių reformai nėra, jeigu žiūrėtume į tą ekonomikos ciklą. Mes turime turbūt kalbėti apie tai, ar esama mokesčių sistema yra tenkinanti, ar ne. Ir, na, turbūt vienas dalykas, kuris yra pakankamai aiškus, kad perskirstymas per Lietuvos biudžetą yra kur kas mažesnis negu kitose ES šalyse. Vienas dalykas, mūsų šalis ne tik, kad yra prisiėmusi pakankamai daug tokių valstybės įsipareigojimų, kaip nemokamas švietimas, nemokama medicina ir kiti dalykai, bet taip pat ir mes suvokiame išaugusį poreikį, būtinybę didinti gynybos išlaidas.
Be jokios abejonės, didžioji dalis tų poreikių bus finansuojama skolintomis lėšomis, nes negali to pritraukti vien tik mokesčių pavidalu iš ekonomikos. Bet reikia sukurti ir tam tikrus tvarius finansinius sprendimus, finansines įplaukas į valstybės biudžetą, nes ne viskas gali būti paremta tik skolintomis lėšomis. Džiugu yra tai, kad, na, einama ir tikrai tokiais tvariais sprendimais, pavyzdžiui, kai kurių lengvatų peržiūra. Tai yra tik geras dalykas. Einama ir su nekilnojamo turto mokesčiu.
O vat būtent, atsiprašau, tas nekilnojamo turto mokestis. Kai kurie žmonės piktinasi, kad 10 tūkstančių eurų grindys pirmam būstui ir 50 tūkstančių eurų antram būstui gali būti neproporcinga ir tiems netgi prabangiuose būstuose gyvenantiems žmonėms, sąlyginai, našta bus mažesnė negu prasčiau gyvenantiems. Ar tiesa?
Aš sakyčiau, kad nekilnojamo turto mokesčio dizainas dabar kito taip smarkiai, kad, na, mes dabar padiskutuosime apie tai, kas greičiausiai pasikeis po svarstymų Seime. Ir juo labiau, kad yra pakankamai plačios erdvės savivaldai nustatyti tiek tarifus, tiek ir minimalias to pagrindinio būsto vertės.
Bet aš grįžčiau labiau prie principo pačio, kad nekilnojamo turto mokesčio arba turto mokesčių indėlis į valstybės biudžetą Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Tai yra kiek mažiau negu dešimt, bet arti dešimt kartų mažiau negu kitose palyginamose Europos Sąjungos valstybėse. Ir mes turėtume sau užduoti klausimą, kodėl taip yra. Kodėl kitur, tai yra išnaudojama kaip tam tikras mokestinis šaltinis, o Lietuvoje ne.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.



























































































































































































































