Skamba kaip absurdas, bet kai kurie mūsų Seimo nariai rimtai taip kalba. O jų pasiklausę Aleksandro Lukašenkos propagandos ruporai visai rimtai apie tai skelbia Baltarusijos gyventojams.
Lapkričio 8 d. Baltarusijos nacionalinis transliuotojas parengė TV reportažą, kurį publikavo ir interneto svetainėje.
„Lietuvos valdžia nusprendė iki paskutinio apvogti savo piliečius. Šalyje sugalvojo originalų būdą papildyti deficitinį biudžetą ir įvesti vadinamąjį lietaus mokestį. Jis bus pradėtas rinkti nuo 2024 m. sausio 1 d.
Dabar žmonės, savo reikmėms naudojantys lietaus vandenį, turės registruoti savo veiklą ir savarankiškai vesti vandens apskaitą. Mokesčio tarifas bus vienodas tiek paprastiems žmonėms, tiek hidroelektrinėms. Greitai, matyt, sugalvos apmokestinti saulę ir vėją“, – pasakoja žinių vedėja, o reportažas iliustruojamas vaizdais iš Vilniaus ir Klaipėdos.
Kalbos apie mokestį Seime
Sutapimas ar ne, tačiau panašių kalbų galima išgirsti ir mūsų Seime.
Štai spalio 26 d. vykusiame posėdyje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantis Valius Ąžuolas per Vyriausybės valandą kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę.
„Jūsų vadovaujama Vyriausybė pateikė Seimui mokestį už lietų, tiksliau, paviršinio vandens naudotojams, kurie naudoja paviršinį vandenį. Šis įstatymas įsigalios nuo kitų metų, į jį papuolė ir hidroelektrinės. Kuo daugiau lyja, kuo daugiau paviršinio vandens, tuo daugiau hidroelektrinės pagamina elektros ir joms reikės susimokėti mokestį už šį vandenį, kuris prateka pro jas, o jos jo nesunaudoja, nesuvalgo.
Aš norėjau paklausti. Vadovaudamiesi tokia logika, kad hidroelektrinės už vandenį turi mokėti, kada žadate priimti vėjo mokestį vėjo jėgainėms, nes kuo daugiau vėjo, tuo daugiau vėjo jėgainės pagamins elektros? Kada žadate tai daryti?“ – klausė parlamentaras.
Tačiau padėkojusi už klausimą premjerė buvo lakoniška: „Tokių planų neturime“.
Lietaus mokestį lietuviai jau moka?
Iš tiesų nuo kitų metų pradžios įsigalioja įstatymų pataisos, kurios numato, kad gyventojai ar juridiniai asmenys, išgaunantys vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant jo paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantis paviršinį vandenį ir naudojantis jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse ar planuojantis tai daryti, privalo būti įregistruoti.
Vis dėlto įstatymas numato ir išimtis. Registracija neprivaloma tiems, kas turi atitinkamus leidimus, sunaudoja ar planuoja sunaudoti mažiau kaip 10 m3 vandens per parą, naudoja ar planuoja naudoti vandenį iš nepratekamo dirbtinio paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame žemės sklype (pvz., tvenkinio).
Be to, įstatymas numato, kad mokestį už valstybinius gamtos išteklius privalo mokėti tie, kas ne tik privalo registruotis, bet ir išgauna 100 m3 ar daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio ar praleidžiantys tokį kiekį paviršinio vandens per hidrotechninius statinius ir naudojantys jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse.
Įstatymas numato tokį mokesčio dydį už 1 m3 paviršinio vandens: pramonei ir žemės ūkiui – 0,003 euro, kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti – 0,0003 euro, žuvininkystei – 0,0001 euro, hidroenergetikai – 0,00001 euro, atominei elektrinei – 0,0004 euro, suskystintų gamtinių dujų importo terminalui – 0,00003 euro.
Paprastai kalbant, jau ir dabar Lietuvoje yra „lietaus mokestis“, jeigu tik tokiu vadini mokestį už visiems priklausančių vandens išteklių naudojimą ir pelno iš to gavimą.