Lyginant skirtingų savivaldybių duomenis, akivaizdu, kad didžiausias pensijas gauna didžiųjų, kurortinių miestų ir Visagino savivaldybės. Tuo metu mažiausiomis sumomis turi tenkintis gyvenantys pasienio regionuose. O skirtumas tarp didžiausių ir mažiausių pensijų viršija 200 eurų.
Didžiausios ir mažiausios pensijos savivaldybėse
Šiuo metu trys didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje viršija vidutinį darbo užmokestį ir yra atitinkamai 2476 eurai, 2366 eurai ir 2354 eurai.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškino, kad visų šių pensijų gavėjai dirbo ilgiau nei sulaukė 80 metų, o jų darbo stažas viršija 60 metų.
„Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, – aiškino patarėja.
Anot jos, visi šie gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.
„Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais.
Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 proc.“ – informavo M. Kozič.
Tačiau tokio dydžio pensijos išskirtinės, mat vidutinė senatvės pensija Lietuvoje dabar siekia 539 eurus. Vis dėlto tik 13-oje savivaldybių vidutinė pensija viršija šalies vidurkį. Visose kitose ji yra mažesnė.
Mažiausia vidutinė pensija mokama Pagėgių (451 euras), Šilalės r. (460 eurų), Skuodo r. (462 eurai), Kelmės r. (465 eurai) ir Kalvarijos (470 eurų) savivaldybėse.
Tuo metu didžiausia vidutinė pensija fiksuojama Neringos (664 eurai), Vilniaus miesto (608 eurai), Visagino (597 eurai), Kauno miesto (575 eurai) ir Klaipėdos miesto (572 eurai) savivaldybėse.
Pensijos Lietuvoje yra mažiausios?
Vidutinės pensijos palyginimas yra tik vienas būdas suprasti, kokio dydžio išmokos laukia senatvėje.
Vis dėlto Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Europos ir pasaulio valstybių, pensijos (ypač didesnės) nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos.
Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (pvz., Latvijoje) ji gerokai skiriasi.
Dėl to neretai naudojamas kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas. Jo esmė – vidutinės pensijos (neatskaičius mokesčių) ir vidutinio darbo užmokesčio (taip pat neatskaičius mokesčių) santykis.
Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.
Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys.
Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).
Priklauso nuo to, kaip skaičiuosi
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesureikšmina tokio prasto Lietuvos rodiklio. Esą jis skaičiuojamas iš apklausos duomenų, 2022 metų reikšmė atspindi 2021 metų pajamas, aiškino ministerija.
Į klausimą, kas daroma, kad šis rodiklis pagerėtų, o pensininkų pajamos padidėtų, ministerijos specialistai atsakė taip:
„Pažymėtina, kad nuo 2022 m. įvestas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas, o bendroji pensijos dalis nebemažinama tiems, kas turi tik minimalųjį stažą, bet neturi būtinojo.“
Tiesa, kaip nurodė ministerija, kadangi rodiklis atspindi 2021 m. pajamas, minėti Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai šiuose „Eurostat“ skaičiavimuose dar nesimato.
„Taip pat pažymėtina, kad šis rodiklis rodo „bruto“ pensijas ir jas lygina su „bruto“ atlyginimais. Lietuvoje nuo pensijų nėra mokami jokie mokesčiai ar socialinio draudimo įmokos, tad Lietuvos atveju yra lyginamos „neto“ pensijos su „bruto“ atlyginimu“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Skursta kas penktas gyventojas
Skurstančiais gyventojais laikomi tie, kurių pajamos bei kiti ištekliai – materialiniai, socialiniai ir kultūriniai – yra tokie riboti, kad išstumia juos iš priimtino gyvenimo būdo šalyje, kurioje jie gyvena.
Skurdas yra susijęs ne tik su pajamų trūkumu, bet ir su kliūtimis naudotis paslaugomis ir įvairiomis galimybėmis, kurios trukdo visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, aiškina Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas.
Taigi skurdo reiškinys yra glaudžiai susijęs su socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe.
Nuo įstojimo į Europos Sąjungą Lietuvoje skurdo lygiui apskaičiuoti imtas naudoti santykinio skurdo apskaičiavimo metodas, kuris remiasi asmens gyvenimo lygio, apibrėžto santykiu su vidutiniu gyvenimo lygiu šalyje, matavimu.
Nuo 2018 m. Lietuvoje pradėtas skaičiuoti ir absoliutaus skurdo lygis. Absoliutaus skurdo riba (susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu) – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet apskaičiuojamas pajamų dydis, reikalingas minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams tenkinti.
Šiuo metu minimalių vartojimo poreikių dydis yra 354 eurai. Gyventojai, kurių pajamos nesiekia šio dydžio, laikomi gyvenančiais absoliučiame skurde.
Jau daugelį metų Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas, Lietuvos skurdo rizikos rodikliai yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje.
Statistika rodo, kad skurdo rizikos atžvilgiu Lietuvoje pažeidžiamiausi yra bedarbiai, vieniši asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, senatvės pensininkai, žmonės su negalia, vaikai.
