Lietuvoje lapkričio 18–24 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 252 eurus, arba 22,2 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vidutinė kaina siekė 206,2 euro.
Identiškos elektros megavatvalandės kainos buvo Latvijoje ir Estijoje, ten jos per savaitę atitinkamai pabrango 22,2 proc. ir 32,3 proc. Suomijoje elektros kaina brango 73,5 proc., iki 252 eurų.
Švedijos ketvirtoje kainų zonoje, iš kurios „NordBalt“ jungtimi elektra tiekiama į Lietuvą, ji brango labiausiai regione – 294,3 proc. ir siekė 187,9 euro už MWh, kuri prieš savaitę kainavo 47,7 euro.
Tuo metu Lenkijoje praėjusią savaitę elektros kaina augo 24,1 proc. (202,4 euro už MWh), Vokietijoje – 43,3 proc., iki 207,6 euro.
Praėjusią savaitę bendra elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 8 proc. ir siekė 68,9 gigavatvalandės (GWh), rodo LEA duomenys.
Importuojamos elektros dalis padidėjo nuo 69 iki 72 proc. viso poreikio, per Latvijos jungtį importas mažėjo 68,5 proc. iki 24,5 GWh, iš Švedijos augo – 63 proc., o importas per jungtį su Lenkija padidėjo trigubai: nuo 21 iki 62,8 GWh.
Vidutinė dujų kaina Nyderlandų TTF biržoje per savaitę didėjo 10 proc. iki 119,30 euro už MWh, tokį kainų augimą galimai lėmė atšalę orai, pastarosiomis dienomis prasidėjusios diskusijos apie Rusijos dujų srautų sumažinimą į Moldovą, o kartu ir galimą srautų mažėjimą į Europą per Ukrainą.
Nuo lapkričio 14-osios pastebimas dujų kiekio mažėjimas Europos Sąjungoje esančiose saugyklose, kurios praėjusią savaitę buvo užpildytos 94 proc. – 1 proc. mažiau nei prieš septynias dienas.
Lygiai tiek pat sumažėjo dujų Inčukalno saugykloje Latvijoje, kurioje užpildymas siekia 59 proc.
Lietuvoje lapkričio 18–24 dienomis buvo suvartota 314,3 GWh dujų – 29 proc. daugiau nei prieš savaitę. Latvijoje dujų suvartojimas per savaitę išaugo 121 proc., iki 377 GWh, o Estijoje didėjo 91 proc., iki 99,13 GWh.
Klaipėdos SGD terminalas šiuo laikotarpiu veikė 94 proc. pajėgumu.