„Nuo sausio iki rugsėjo vis (matomas – BNS) padidėjimas tų užsieniečių, kurie atvyksta kaip kvalifikuoti darbuotojai ir gauna leidimus gyventi“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje teigė Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis.
L. Voišnis teigimu, iki spalio leidimai laikinai gyventi išduoti 3,5 tūkst. kvalifikuotų darbuotojų.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje pirmąjį pusmetį įsidarbino 37,8 tūkst. žmonių iš 88-ių ne Europos Sąjungos šalių, iš jų daugiausia – Ukrainos (18,6 tūkst.) ir Baltarusijos (10,7 tūkst.) piliečių.
Lietuvos įmonėse ir įstaigose šiemet pradėjo dirbti 67,2 proc. daugiau užsieniečių nei pernai tuo pat laiku.
Kas dešimtas (4 tūkst.) šį pusmetį įdarbintas užsienietis dirba aukštos kvalifikacijos darbus, iš jų daugiausiai – programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjų bei analitikų (1,3 tūkst.), pardavimo ir rinkodaros specialistų (0,4 tūkst.).
Pagal darbo sutartis šiemet dirbti pradėjo 2,4 karto daugiau nei pernai ukrainiečių, azerbaidžaniečių skaičius augo beveik 6 kartus, tadžikų – beveik 3,7 karto, gruzinų – 2,7 karto. Beveik dukart daugiau įdarbinta moldavų, uzbekų, kazachų. Rusijos piliečių skaičius augo 36 proc., Baltarusijos – 16 proc.
Į įdarbintų trečiųjų šalių piliečių dešimtuką daugiausiai patenka ir rusai (1,3 tūkst.), kirgizai (1,2 tūkst.), azerbaidžaniečiai (1 tūkst.), uzbekai (0,8 tūkst.), tadžikai (0,8 tūkst.), gruzinai (0,7 tūkst.), kazachai (0,6 tūkst.) bei moldavai (0,4 tūkst.).
