Planuojama, kad nuo pavasario gali atsirasti tiesioginiai skrydžiai Pekinas–Vilnius. Jei taip nutiks, per pirmuosius metus mūsų šalį turėtų aplankyti apie 10 tūkst. kinų turistų. Vis dėlto, mūsų turizmo industrija nėra pasirengusi priimti didesnių turistų srautų iš Kinijos – rinkoje dirba vos vienas kinų kalbą mokantis gidas.
Tuo metu Vilniaus universiteto (VU), kur rengiami sinologai, atstovai užsimena apie kinų kalbos mokymą mokyklose.
Ruošiasi sulaukti daugiau kinų
„Šiais metais labai pasigedome kinų kalba kalbančių gidų. Buvo vienas atvejis, kai teko samdyti anglakalbį gidą ir vertėją. Tai dabar, kadangi patys organizuojame gidų kursus, pasikvietėme du kinų kalbą mokančius žmones ir tikimės pavasarį turėti porą paruoštų specialistų, nes vienas rinkoje jau yra dirbantis žmogus, bet vieno neužtenka“, – kalbėdama su lrt.lt teigė Vilniaus turizmo ir informacijos centro direktorė Jolanta Beniulienė.
Pasak direktorės, kol kas gidų poreikis yra sąlyginis. Šiandien turistų srautai iš Kinijos nėra dideli, tačiau ruošiamasi pavasariui, kai turėtų atsirasti tiesioginiai skrydžiai Pekinas–Vilnius.
„Vasarą į verslo kontaktų mugę buvo atvažiavusi kinų delegacija ir buvo problema, nes vienintelis licencijuotas gidas Vilniuje, galintis dirbti, buvo užimtas ar išvykęs, ir tiesiog nebuvo ką samdyti“, – atvejį prisiminė J. Beniulienė.
„Ruošiamės šiai rinkai, Vilnius kelintą kartą mandarinų kalba išleidžia lankstinukus apie Vilnių ir galvojama, kaip jų turistams geriau pateikti informaciją“, – tikino Vilniaus savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento Turizmo skyriaus vedėja Nijolė Beliukevičienė.
Maža to, esą tariamasi ne tik su Vilniumi, bet ir Kaunu bei kitais šalies miestais, kur galėtų būti patrauklu apsilankyti kinams, o gidai būtų pasiruošę darbui.
Anot VU Orientalistikos centro direktoriaus Audriaus Beinoriaus, klaidinga būtų sakyti, jog šalyje nėra kinų kalba šnekančių žmonių, tiesiog anksčiau nebuvo tokios paklausos.
„Iki šiol atvykstančios turistų grupės iš Kinijos buvo labai negausios, dažnai versdavosi be lietuvių-kinų kalbos žinovų, o jeigu dabar situacija keisis – bus puiku, nes jau kuris laikas mes matome Vilniaus ir kitų miestų gatvėse turistų grupes“, – samprotavo A. Beinorius.
Kinų turistų Lietuvoje daugėja
„Mes buvome susitikę su viena didele agentūra Kinijoje, Pekine. Jie kitais metais žada atvežti bene 1000 žmonių. Jei atsirastų tas skrydis [Pekinas–Vilnius], Lietuvai ir Vilniui [jis] būtų naudingas. Galėtume turėti 10 tūkst. kinų turistų per pirmuosius metus – tai būtų labai džiugus skaičius“, – skaičiavo N. Beliukevičienė.
Tuo metu Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. apgyvendinimo įstaigose apgyvendinta 2,5 tūkst. svečių iš Kinijos, tai yra 0,3 proc. visų apgyvendintų užsieniečių. 2010 m. svečių iš Kinijos padaugėjo 31,6 proc. Iki 3,3 tūkst. Tai sudarė 0,4 proc. visų užsienio svečių.
Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenys, pasak N. Beliukevičienės, skelbia, kad apie 2020-uosius metus kinų turistai turėtų būti labiausiai keliaujantys žmonės pasaulyje.
N. Beliukevičienės teigimu, kinų turistus mūsų šalyje labiausiai domina gintaras, taip pat viskas, kas yra susiję su UNESCO.
„Įdomus ir maistas, tačiau stengiasi susirasti kinų restoranus. Kai buvome „Expo“ parodoje ir pranešėme, kad Vilniuje yra 50 kinų restoranų, tai jie labai plojo rankomis ir džiaugėsi“, – įspūdžius prisimena pašnekovė.
Sinologai patys randa savo nišą
Pasak A. Beinoriaus, jeigu pagausėtų kinų turistų Lietuvoje, tai suteiktų papildomą motyvaciją sinologijos studentams. „Jeigu atsiranda paklausa, neabejoju, kad mūsų absolventai, ypač tie, kurie mokėsi Kinijoje, bus labiau motyvuoti gauti ir gido kvalifikaciją. Mes su savo studentais ne kartą esame apie tai kalbėję ir jie netgi per studijas turi mokytis gidavimo amato“, – lrt.lt sakė A. Beinorius.
Sinologijos programa VU Orientalistikos centre vykdoma jau vienuoliktus metus. Anksčiau dvylikos studentų grupė būdavo priimama kas dveji metai, tačiau dabar dvi tokio dydžio grupės priimamos kasmet. Visgi, Orientalistikos centro direktorius pažymėjo, kad tai nėra gidų mokykla ir čia rengiami plataus profilio sinologai, kurie patys randa savo nišą.
„Vieną absolventą norėjome pasikviesti pas save į Orientalistikos centrą dėstyti ir pasakė: „jūs ką, juokaujat?“ Kalbant apie studentus, dalis jų gali susidomėti gidavimo darbu, jeigu tai tenkins jų lūkesčius“, – sakė A. Beinorius.
Kalbos moko kasdien
Pasak A. Beinoriaus, Orientalistikos centre studentai kalbos mokinami kasdien ir nors programa ne filologijos krypties, grupės mažos, būna, kad kai kurie studentai neatlaiko ir iškrenta.
„Turime ir kinų, kurie vyresnius studentus moko šnekamosios kalbos, šlifuoja tartį ir pan. Be abejo, kad auditorinio darbo nepakanka, daug kas priklauso nuo to, kiek patys studentai dirba“, – pažymėjo profesorius.
Labai svarbu, pasak profesoriaus, išvažiuoti į Kiniją ar Taivaną, pagyventi toje šnekamojoje terpėje ir taip pagilinti praktines kalbos žinias, mat ketverių metų intensyvaus mokymosi nepakanka.
„Vėlgi, norėčiau visiems pasakyti, kad negalima kinų ar japonų kalbos atsieti nuo pačios kultūros pažinimo. Mokytis vien tik kalbą yra maža – reikia suvokti mentalitetą, pasaulėžiūros, gyvensenos, tarpkultūrinės komunikacijos aspektus ir pan. Pats kalbos mokymasis neatsiejamas nuo platesnio kultūrinio to regiono suvokimo ir tai užima nemažai laiko“, – pridūrė A. Beinorius.
Kalbėdamas apie kinų kalbą vidurinio lavinimo mokyklose profesorius pažymėjo, kad vienoje iš sostinės vidurinių mokyklų kinų kalbos, kaip laisvai pasirenkamo dalyko, jau yra mokoma, o vienas iš Konfucijaus instituto ateities veiklų gairių yra plėsti kinų kalbos, kaip pasirenkamos užsienio kalbos vidurinėse mokyklose, tinklą.
„Aišku, kai kam tai kelia siaubą – [sako, kad] vyksta Lietuvos sinifikacija, bet toli gražu... Jeigu kelios mokyklos Lietuvoje jau yra, tai dar nieko nesako. Manau, kad čia bijoti nėra ko, ir tie žingsniai ta linkme vyks, nes yra vidurinės mokyklos su japonų kalbos pasiūlymais. Manau, kad ateityje daug kas priklausys ir nuo Švietimo mokslo ministerijos sprendimų.
Pirmiausia, dėl didžiųjų Azijos kalbų įtraukimo į mokyklinių krepšelių sistemą. Tai yra, kad tokias kalbas besimokantys vidurinių mokiniai neturėtų patys už tai mokėti arba mokyklos neturėtų ieškoti būdų, kaip sutaupyti pinigų, kad įvestų tokius kursus. Tai turėtų būti įvesta ne kaip privaloma, bet kaip galimybė mokiniams pasirinkti“, – lrt.lt sakė A. Beinorius.
V. Radžiūnas
