Pataisas siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kai kurie mokslininkai teigia, kad dėl permainų sistema esą taps patrauklesnė ir teisingesnė, gyventojai labiau ja pasitikės, nes galės patys įsivertinti, ar verta ten kaupti.
Vis tik pokyčių kritikai įspėja, kad dėl juos įgyvendinus pensijos sumažės visiems – tiek likusiems kaupti toliau, tiek nusprendusiems iš kaupimo pasitraukti.
Toliau skatins kaupti su valstybės parama
Praėjusią savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pensijų kaupimo permainų klausimais diskutavo su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime. Jos seniūnas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad nuolatinis II pensijų pakopos reformavimas tikrai neteikia pasitikėjimo ir nežinia, kaip ši pertvarka paveiks žmonių pajamas senatvėje.
„Mūsų akimis, tai atrodo, kad tos pensijos bus mažesnės dėl to, kad yra liberalizuojamas išėjimas, bet nėra sukuriama alternatyva – o kas toliau?
Mes matėme Estijos modelį, panašiu keliu buvo eita, leista lengvai išeiti, bet žmonių elgsena rodė, kad tie dideli procentai išėjo į trumpalaikį suvartojimą, kasdienių poreikių patenkinimą“, – dėstė M. Lingė.
Jis svarstė, kokios tuomet būtų alternatyvos, paskatos, kad žmonės toliau būtų motyvuoti elgtis atsakingai ir kaupti pinigus senatvei.
I. Ruginienė atsakė, kad šios reformos tikslas kaip tik ir yra didinti pasitikėjimą, kuris šiuo metu yra visiškai nukritęs.
Ji pasakojo, kad po ilgų diskusijų gimė kompromisas, atliepiantis abiejų gyventojų grupių interesus, t. y. tiek norinčių turėti galimybę iš kaupimo pasitraukti, tiek norinčių pasitikint sistema kaupti toliau:
„Kad žmones iš tikrųjų skatintume kaupti papildomai, kaip kompromisinis variantas – subsidija arba valstybės paskata – lieka II pakopoje. Dėl to žmonės tikrai bus motyvuoti galvoti apie ateitį.“
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis žingsnį palikti valstybės paskatą įvertino teigiamai.
Anot jo, tai yra socialiai teisinga, kadangi ši valstybės pagalba yra pati naudingiausia uždirbantiems mažas pajamas – jiems paskatos įtaka yra didžiausia.
Iš II pakopos trauksis masiškai, tad nieko nesukaups?
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis svarstė, kad pasinaudoję galimybe pasitraukti iš II pensijų pakopos daugiau uždirbantys asmenys nepražus, kadangi tuos pinigus investuos, kaups savarankiškai.
Vis tik, jo spėjimu, mažesnių pajamų gavėjai dažnai neturi finansinio raštingumo, nemoka investuoti.
Tad pasitraukę iš kaupimo tas lėšas panaudos kasdienėms reikmėms ir senatvei nieko nesukaups, nors 1,5 proc. valstybės paskata būtent jiems ir būtų suteikusi didžiausią naudą.
„Šita žmonių dalis ko gero labiausiai turėtų būti linkusi pasitraukti, nes yra tokio mąstymo. Jei šalia to žmogus turėtų dar ir kaupiamąją dalį, tai būtų vis tiek geriau, negu kad jos neturėtų. O dabartiniais siūlymais orientuojama į tai, kad bėkite greičiau iš tos sistemos, kad ji nepasiteisino, ji negera, neteisinga ir t. t.
Tai labai veikia žmones ir, na, aš bijočiau, kad pasitraukimų bus kur kas didesnis mastas ir daugiau žmonių vis dėlto liks be to papildomojo pensinio kaupimo“, – įžvalgomis dalijosi profesorius.
T. Gudaitis pritarė, kad žmonės nebus skatinami kaupti, kadangi nuolat galės stabdyti įmokas, o turėdami tokią galimybę jie tą ir darys, taigi nieko nesukaups ir vėliau kaltins visus aplinkui, tik ne save.
Dėl to, konservatorės Gintarės Skaistės vertinimu, kaupimas turi būti arba visiškai savanoriškas be valstybės pagalbos, arba su valstybės pagalba, bet privalomas visiems.
Pensijos mažės tiek tęsiant, tiek nutraukiant kaupimą
Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento vadovo Vaido Cibo nuomone, šie siūlomi pokyčiai neleis daugiau sutaupyti pensijai, kadangi žmogus kada norės, tada galės iš kaupimo išeiti.
Dėl to pensijos santykis su buvusiu atlyginimu pajamų arba pakeitimo norma bus ganėtinai maža ir nėra jokių prielaidų, kad ji didės.
„Kita problema – demografinė situacija. Tą reikia atliepti, kadangi nieko nedarant spaudimas I pakopai („Sodros“ pensijoms, red. past.) bus labai didelis, turėsime priiminėti sprendimus ateityje“, – kalbėjo LB atstovas.
Pasak „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėjos Daivos Gerulytės, problema yra ta, kad anuitetai brangs – už tą pačią sumą gyventojai gaus mažesnį anuitetą ir vis mažės grupė žmonių, kurie galės tą anuitetą įsigyti, nes nebus sukaupę tiek pinigų.
Dėl šios priežasties G. Skaistė teigė nesuprantanti šios reformos tikslo, kadangi matyti, jog pensijos bus mažesnės ne tik tiems, kurie išeina, bet taip pat ir tiems, kurie lieka:
„Nes anuitetas bus brangesnis, žmonės gaus mažesnes pensijas, net jeigu pasilieka sistemoje. Vis tiek poveikis yra negatyvus jų būsimoms pensijoms.“
Tuo metu T. Medaiskis teigė nė kiek neabejojantis, kad socialinio draudimo sistema tikrai bus pakankamo dydžio pragyvenimui senatvėje.
Vis tik jis neslėpė – jei nebeliks šios papildomos pensijos dalies II pakopoje, tai bendros pajamos senatvėje, kad ir kaip bepasuksi, vis tiek bus mažesnės.
„Leiskime patiems spręsti, ką daryti su jų pinigais“
T. Gudaitis svarstė, kaip reforma, kuri turėtų būti atsakinga už didesnes pajamas senatvėje, yra sukuriama taip, kad būtų atvirkščiai ir pensijos ateityje būtų mažesnės.
I. Ruginienė pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra suteikti galimybę kiekvienam žmogui laisvai pasirinkti, kur ir kaip kaupti senatvei: „Pasitikėkime savo piliečiais ir leiskime jiems patiems spręsti, ką daryti su jų uždirbtais pinigais.
Kiek žmonių išeis ir kam bus patrauklu? Vienintelis atsakymas – dabar tai priklauso nuo pačių fondų veiklos rezultatų. Auksinis laikotarpis – įrodyti žmonėms, kad tikrai verta kaupti II-oje pakopoje.“
Ji teigė nesuprantanti, kodėl, kai kurių manymu, pensijos bus mažesnės, kadangi „Sodros“ pensija rodo puikius rezultatus, indeksavimas vyksta ganėtinai greitu tempu.
„Mes darysime antrą žingsnį ir ieškosime galimybių labiau spartinti indeksavimą. Tikrai kiekvienas gyventojas gali būti ramus dėl I pakopos pensijos. Bet tai neatmeta mūsų raginimo papildomai kaupti ir investuoti.
Nepieškime juodžiausių scenarijų, ypač su valstybės subsidija greičiausiai priims sprendimą pasilikti. O kas priims kitokį sprendimą, mes, kaip politikai, turėtume gerbti tokį apsisprendimą“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Seimo posėdžių salėje ministerijos siūlymai turėtų atsidurti po dviejų savaičių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
