Labiausiai verslą Tadžikistane plėtoti norėtų nekilnojamo turto, statybinių įmonių, informacinių sistemų, pramonės, transporto, maisto tiekimo ir kailių pramonės atstovai.
Ekspertų vertinimu, perspektyviausios investicinės kryptys - alternatyvių šaltinių panaudojimas, naujos ir naudotos produkcijos ir pakavimo paslaugų sritis, medvilnės pramonė, žemės ūkis, bankininkystė, švietimo įstaigų, statybų ir įrangos projektai, šviežių ir džiovintų vaisių eksportas.
Tadžikistano prezidento E.Rahmono teigimu, šalis yra pasirengusi lietuviams padėti steigti inovatyvias tekstilės žaliavą apdirbančias kompanijas, investuoti į kelių infrastruktūros plėtrą, o tauriųjų metalų ir brangakmenių gavybos pramonę perorientuoti į apdirbimą ir galutinio produkto gamybą.
„Pasaulyje pirmaujame pagal išgaunamo sidabro, aukso ir kitų tauriųjų metalų ir brangakmenių kiekį. Tik 20 proc. iš visų žaliavų yra apdirbama Tadžikistane, todėl siekiame aktyviau diegti apdirbimo technologijas mūsų šalyje. Esame pasiruošę bendradarbiauti diegiant technologijas atominės ir alternatyviosios energetikos sektoriuje, taip pat statant hidroelektrines, statybų, gyvulininkystės, vaisių ir daržovių eksporto, bankininkystės srityse“,- sakė prezidentas E.Rahmonas.
Taip pat siūloma bendradarbiauti ir energetikos srityje.
Prezidentas Valdas Adamkus įsitikinęs, jog Lietuva, esanti sankryžoje tarp Rytų Europos, Vakarų valstybių ir Skandinavijos šalių, turi gerą kelių, uostų ir geležinkelių infrastruktūrą, leidžiančią kroviniams keliauti per Lietuvą.
„Tarptautinis pervežimų traukinys Vikingas, pratęsęs maršrutą TRACECA koridoriumi tarp Europos, Kaukazo ir Azijos, galėtų užtikrinti greitą Tadžikistano krovinių transportavimą į Europos Sąjungos šalis“, - sakė V.Adamkus.
