Lietuviai maistui išleidžia per 20 proc. mėnesinių namų ūkio pajamų. Tai – bent 7 proc. punktais daugiau nei ES vidurkis. Tuo metu visos Europos gyventojai didžiausią dalį – beveik ketvirtadalį – pajamų skiria būsto išlaikymui, o maistui išleidžia vos iki 15 proc.
Net ir kaimyninėse šalyse, kuriose gyventojų pajamos yra panašios į lietuvių, išlaidos maistui nesudaro didžiausios dalies visų išlaidų.
Brangiau mokame ar daugiau valgome?
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad pagrindinis atsakymas į šį klausimą yra faktas, kad lietuvių pajamos – vidutiniškai mažesnės už ekonomiškai stipresnių Europos Sąjungos valstybių pajamų vidurkį. Todėl ir gali susidaryti įspūdis, kad lietuviai maistui išleidžia neproporcingai daug savo pajamų.
„Maistui skiriama išlaidų dalis tuo didesnė, kuo gyventojų pajamos yra mažesnės. Kadangi Lietuvoje namų ūkių pajamos tenkančios vienam nariui tebėra vienos mažiausių ES, tai ir ta santykinė maistui tenkanti dalis tebėra palyginti didelė“, – sako T. Povilauskas.
Vis dėlto ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais, ypač 2020, matomas ryškesnis pokytis – maisto kainos augo lėčiau nei gyventojų pajamos, todėl išlaidos maistui kiek sumažėjo.
„Šiemet turime labai keistą situaciją, kai nors ir turėjome didžiulį pandemijos iššūkį, bet dirbančiųjų pajamos tebeaugo sparčiai (rudenį – net virš 10 proc.), didėjo pensijos, vaiko pinigai, o dėl karantino bei įvairiausių ribojimų gyventojai išleido mažiau.
Dėl to, kad dalies prekių prekyba ar paslaugų teikimas buvo sustabdytas, pasikeitė ir gyventojų išlaidų proporcijos – dėl susidariusių pandeminių sąlygų išaugo maistui išleidžiama išlaidų dalis, bet sumažėjo drabužiams, maitinimo, apgyvendinimo, kultūros paslaugoms. Bet, kai Covid-19 pandemija praslinks, gyventojų išlaidos turėtų vėl grįžti į ankstesnes proporcijas“, – sako T. Povilauskas.
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka šiam momentui turi kompleksinį paaiškinimą.
„Visų pirma, pas mus yra didelė pajamų nelygybė. Nemaža dalis gyventojų Lietuvoje gauna nedideles pajamas, o maistas, kadangi yra pirminis poreikis, reikalauja daugiausiai išlaidų.
Kitas dalykas, pas mus beveik nėra lengvatų maistui įsigyti, kaip, pavyzdžiui, vakarų Europoje. Todėl, vertinant lietuvių pajamas, maisto kainos, galima sakyti, yra santykinai didelės“, – lietuvių išlaidas maistui komentuoja ekspertas.
Išlaidų reikalauja ir transportas
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į tai, kad nemenkos lietuvių pajamų dalies reikalauja ir nuosavo automobilio išlaikymas. Tai atsispindi ir „Eurostat“ atliktame tyrime, kurio metu Lietuva pagal vidutines gyventojų išlaidas transportui atsidūrė trečioje vietoje. SEB banko ekonomistas T. Povilauskas esmine priežastimi įvardija lietuvių įprotį vairuoti seną automobilį.
„Lietuviai važinėja su gana senu automobilių parku ir degalų suvartojimas yra palyginti didelis, be to, dėl seno transporto priemonių parko ir išlaidos automobilių taisymui taip pat yra santykinai didesnės“, – sako ekonomistas.
Tuo metu R. Lazutka įvardija ir dar vieną veiksnį. Eksperto teigimu, skurdi viešojo transporto infrastruktūra užmiesčiuose taip pat daro nemažą įtaką nuosavo automobilio populiarumui Lietuvoje.
„Užmiestyje, ar mažesniuose miesteliuose, kaimuose, viešasis transportas yra labai prastai išplėtotas – reti maršrutai, stotelės nuo namų – toli, todėl žmonėms, gyvenantiems tokiose vietovėse, automobilis yra tiesiog būtinas“, – pastebi R. Lazutka.
Visgi R. Lazutka pažymi, kad šios problemos priežasčių reikėtų ieškoti tolimesnėje praeityje. „Viešojo transporto konkurencija su nuosavais automobiliais prasidėjo dar sovietmečiu, kai žmonėms, prisipirkus automobilių, viešasis transportas tapo nereikalingas.
Todėl natūralu, kad bėgant metams, mažėjant keleivių srautams, iš keleivių surenkama mažiau pinigų ir tokie autobusai dažniausiai važiuoja pustuščiai. Tokių maršrutų išlaikymas savivaldybėms kainuoja per daug, todėl jie ir yra mažinami. O kadangi jų vis mažiau, tad daugiau žmonių renkasi įsigyti nuosavą automobilį – ir išeina toks užburtas ratas“, – sako ekspertas.
Gerokai mažiau išleidžiama būstui
Tad jei, sudėjus transporto ir maisto išlaidas, lietuviai pirminiams poreikiams skiria kiek daugiau nei trečdalį savo pajamų, būsto išlaikymas Lietuvoje gyventojams atsieina bene pigiausiai visoje Europoje. Ekonomisto R. Lazutkos teigimu, taip yra dėl kelių dalykų.
„Didžioji dalis gyventojų Lietuvoje turi nuosavą būstą. Taip yra iš esmės dėl to, kad po sovietmečio daug butų buvo privatizuota. Tuo metu vakarų Europoje – taip yra rečiau, ten nemaža dalis gyventojų gyvena nuomojamuose būstuose. Todėl jų išlaidos ir yra didesnės, nes ten didesnė gyventojų dalis moka už nuomą.
Taip pat, kaip ir Lietuvoje, ten yra gyventojų, mokančių būsto paskolą, tik ten ta dalis didesnė, todėl jų išlaidos taip pat skaičiuojasi kaip gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidos.
Kitas momentas – užsienio valstybėse tie nuomojami būstai dažniau yra erdvesni, prabangesni. Lietuvoje, pavyzdžiui, vienam gyventojui vidutiniškai tenka beveik dvigubai mažiau gyvenamojo ploto nei Vakarų Europos gyventojams. Didesnio būsto plotai, savaime suprantama, yra didesni, todėl ir jų išlaikymas yra brangesnis“, – sako R. Lazutka.
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas dėl mažesnių lietuvių išlaidų būstui prideda dar vieną priežastį. „Tiek elektros, tiek gamtinių dujų kaina Lietuvoje yra viena mažiausių ES – tai irgi prisideda prie mažesnių išlaidų būstui, palyginti su kitomis ES šalimis“, – sako ekonomistas.
Vis dėlto, ekspertai įsitikinę, kad situacija Lietuvoje – sparčiai gerėja: auga vidutinis darbo užmokestis, o taip išsilygina ir gyventojų išlaidos vienoms ar kitoms gyvenimo sritims.
