Siekdami kovoti su maisto švaistymu, turkai ketina panaikinti atostogautojų pamėgtą „viskas įskaičiuota“ formatą viešbučiuose ir restoranuose, rašoma Turkijos portale „Sabah“.
Tačiau kaip po tokių pakeitimų atrodytų atostogos, prie kurių daugelis lietuvių jau įprato?
Maistą tektų užsisakinėti
Prezidento žemės ūkio ir maisto politikos tarybos narys ir Visų restoranų ir turizmo asociacijos prezidentas Ramazanas Bingölas pasidalijo, kad nauji teisės aktai galėtų pakeisti „viskas įskaičiuota“ modelį formatu, kai svečiai užsisako tik tai, ką ketina valgyti.
Tai reiškia, kad viešbučiuose neliktų švediško stalo ir svečiai nebegalėtų maisto įsidėti patys. Šiuo metu viešbučiai, veikiantys pagal „viskas įskaičiuota“ sistemą, siūlo neribotą maistą, gėrimus ir paslaugas, įskaičiuotas į apgyvendinimo kainą.
„Mes nusiųsime išsamią ataskaitą prezidentui, o po to – atitinkamoms institucijoms.
Jei pasiūlymai pasieks parlamentą, gali būti priimtos tam tikros teisėkūros priemonės. Visų pirma, viešbučiuose „viskas įskaičiuota“ sistema gali būti pakeista „à la carte“ formatu“, – pabrėžė R. Bingölas.
„À la carte“ formatas (iš prancūzų k. „pagal meniu“) reiškia, kad paslaugos ar patiekalai pasirenkami atskirai. Taigi vietoje nustatyto dienos pietų rinkinio patys išsirenkate kiekvieną patiekalą iš meniu (pvz., sriubą, salotas, desertą – atskirai).
R. Bingölas negailėjo kritikos dabartinei tvarkai ir pabrėžė, kad apie 50 proc. šalies kavinėse ir restoranuose patiekiamų populiarių švediško stalo pusryčių galiausiai yra išmetami.
Šiais siūlymais siekiama sumažinti maisto švaistymą. Turkijos maisto atliekų prevencijos fondo duomenimis, šalis kasmet išmeta apie 23 mln. tonų maisto, iš kurių 35 proc. niekada net nepanaudojami maisto ruošimui.
Didelis dėmesys skiriamas vaisiams, daržovėms ir duonai, kurie yra labiausiai išmetamų produktų sąrašo viršuje. Fondo duomenys rodo, kad Turkijoje kasdien išmetama apie 12 mln. duonos kepalų.
Be šių pasiūlymų numatoma ir uždrausti išmesti maistą gatvėse, kur jį suvalgo įvairūs benamiai gyvūnai. Vietoje to būtų siūloma maisto likučius perduoti tiesiai prieglobsčiu besirūpinančioms įstaigoms, o taip būtų išvengta taršos ir įvairių plintančių bakterijų.
Tokių pokyčių įgyvendinti neįmanoma?
Tiesa, ne visi liko sužavėti tokiais pasiūlymais. Pavyzdžiui, turizmo sektoriaus ekspertai išlieka skeptiški.
Rusijos kelionių operatorių asociacijos viceprezidentas Arturas Muradyanas teigė, kad tokie pasiūlymai pasirodo dažnai, bet vargu, ar kada bus įgyvendinti.
„Net jei Turkijos valstybė nuspręstų atšaukti „viskas įskaičiuota“ sistemą, tai – techniškai neįmanoma. Viešbučiai tiesiog pervadins sistemą kitu vardu ir tęs veiklą kaip anksčiau“, – sakė jis.
Taip pat Turkijos viešbučių sektoriaus atstovai teigia, kad nėra realių politinių ar teisinių mechanizmų, kurie leistų įgyvendinti tokį draudimą – tik viešbučių savininkai gali nuspręsti, ar keisti savo paslaugų modelį.
Už savaitę – beveik tūkstantis eurų
Atostogų kainos priklauso nuo kelionės krypties, poilsio trukmės ar pasirinkto viešbučio bei maitinimo tipo.
Visgi „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė, kad nepaisant šių kriterijų, šiemet visos atostogų kainos paaugo vidutiniškai apie 10–15 proc.
Pasak jos, tokiems kainų pokyčiams įtakos turėjo keletas veiksnių.
„Vidutinei kelionės kainai įtaką daro ne tik viešbučių kainos, bet ir brangstantis aptarnavimas, skrydžių kainos, darbuotojų atlyginimai ir pan. Palyginimui, vidutiniškai kelionei į Turkiją šiais metais lietuviai skiria apie 950 eurų asmeniui, o t. y. 12 proc. daugiau nei prieš metus“, – nurodė I. Aukštuolytė.
Lietuvos turizmo asociacijos vykdančioji direktorė Milda Plepytė-Rainienė pridėjo, kad kainų augimą lėmė ir infliacija, degalų kainų svyravimai, didėjantys aplinkosaugos reikalavimai, augantis darbo užmokestis bei oro linijų konkurencijos pokyčiai.
„Statistiškai vertiname, kad už savaitės trukmės atostogas Lietuvos keliautojai vidutiniškai skiria apie 900 eurų asmeniui, o tai yra apie 50 eurų daugiau nei prieš metus“, – nurodė ji.
Tuo metu „Novaturo“ komunikacijos atstovė Miglė Bielinytė atkreipė dėmesį, kad kainų augimą lemia ir didėjantis gyventojų noras keliauti.
„Įtakos kainų augimui turi ir didėjanti bendra paklausa kelionėms. Kelionių kainos į lietuvių labiausiai pamėgtas atostogų kryptis, pvz., Turkiją ar Egiptą, šiemet, tikėtina, galėtų išaugti vidutiniškai apie 10 proc.“ – skaičiavo M. Bielinytė.
Kainų pokyčiai negąsdina
Pasak I. Aukštuolytės, lietuviai vis dažniau prioritetą esą teikia kokybiškam poilsiui, todėl renkasi aukštesnės kategorijos viešbučius, ilgesnės trukmės atostogas, keliauja su vaikais, nepaisant kylančių kainų.
„Augant kelionių kainoms, ir išlaidos yra vertinamos realistiškiau. Pavyzdžiui, 2014 m. beveik pusė gyventojų apklausos respondentų tikėjosi kelionėje išleisti iki 450 eurų, šiuo metu tokių belikę tik 14 proc.
Ir atvirkščiai – šiuo metu 29 proc. planuoja išleisti daugiau nei 900 eurų, prieš dešimtmetį jų skaičius tebuvo 11 proc.“ – dalijosi „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Nepaisant to, kad kelionių kainos gerokai išaugo, lietuviai pasiryžta į savo atostogas investuoti ir dar daugiau – papildomai moka už ekskursijas, gidus ar pažintines programas.
„Stebime augantį lietuvių žingeidumą, kai atostogų metu jie nori labiau susipažinti su pasirinktos šalies gamta, istorija, kultūra, todėl dairosi pažintinių kelionių.
Tokiems keliautojams svarbus turiningas laisvalaikis, todėl jie domisi profesionalių gidų vedamomis ekskursijomis ir vertina tai, kad pažintinėse kelionėse gauna rekomendacijų, ką verta aplankyti, ko paragauti ar ieškoti lauktuvėms“, – pasakojo „Novaturo“ komunikacijos atstovė.
Kelionių organizatoriai pastebi, kad kainų pokyčiai per daug nepakeitė lietuvių pasirinkimų, o populiariausių kelionių krypčių tendencijos išlieka tokios pačios kaip prieš metus.
Šilumos, saulės ir poilsio prie jūros ieškantys lietuviai vasaros sezonu daugiausiai ilsisi Turkijos, Graikijos bei Ispanijos kurortuose.
Be to, didelio populiarumo sulaukia Bulgarijos, Italijos, Juodkalnijos, Tuniso, Kipro ir Madeiros kurortai.
„Jau dabar matome aiškią tendenciją – Turkija ir toliau išlieka populiariausia lietuvių atostogų kryptimi. Planuojama, kad 2025 metais šioje šalyje ilsėsis daugiau nei 230 tūkst. lietuvių, o tai yra apie 3 proc. daugiau nei prieš metus. Kasdien kils po 3–4 užsakomuosius lėktuvus į Turkiją“, – nurodė I. Aukštuolytė.
Liepa – aktyviausias mėnesis
Lietuvos oro uostų (LTOU) tinklas dalijasi, kad liepą aptarnavo beveik 689 tūkst. keleivių ir fiksavo aktyviausią mėnesį pagal bendrą keleivių srautą šiemet. Šio liepos mėnesio keleivių skaičius yra 6 proc. didesnis nei buvo fiksuota 2024 metų liepą.
Vilniaus oro uoste keleivių skaičius siekė 493 tūkst. ir buvo 6,5 proc. didesnis lyginant su praėjusių metų liepa.
Kauno oro uoste per liepą buvo aptarnauta 154 tūkst. keleivių (+4 proc.), o Palangos oro uoste – 42 tūkst. keleivių (+14 proc.).
Visame LTOU tinkle per šią liepą buvo aptarnautas 5 261 skrydis, tai yra 1 proc. daugiau nei buvo praėjusių metų liepą.
Atitinkamai Vilniaus oro uoste aptarnauti 3 689 skrydžiai (+1 proc.), Kauno oro uoste 1 098 skrydžiai (+1 proc.), Palangos oro uoste buvo aptarnauti 474 skrydžiai (+3 proc.).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
