Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo 138,3 tūkst. asmenų iš 132 šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai, tai yra trečiųjų šalių piliečių.
Iš jų daugiausiai baltarusių 48,5 tūkst., ukrainiečių 45,3 tūkst., uzbekų 7,5 tūkst., kirgizų 5,7 tūkst., tadžikų 5,3 tūkst.
„Daugiausiai trečiųjų šalių piliečių dirba sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais – 72 tūkst., suvirintojais – 6,4 tūkst., betonuotojais – 4,8 tūkst., virėjais – 2,7 tūkst., tinkuotojais – 2,7 tūkst., metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais – 2,5 tūkst. biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais – 2,5 tūkst. (daugiausiai ukrainietės); statybininkais – 2,1 tūkst., elektrikais – 1,9 tūkst.
Dauguma šių profesijų įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašą. Išimtis – valytojai (nekvalifikuoti darbai neįtraukiami į trūkstamų profesijų sąrašą), tačiau dėl darbo specifikos (nepilni etatai, nutolę objektai, darbo valandos ir t.t.) ir nedidelio atlygio laisvos darbo vietos užsipildo sunkiau“, – vardijo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Lietuviai nebenori dirbti, užsieniečiai išsigelbėjimas?
Pasak M. Jankauskienės, tam tikrų darbų lietuviai nebenori dirbti.
„Tačiau užsieniečiai įdarbinami ne tik dėl šios priežasties. Kartais užsienietis įdarbinamas dėl kompetencijų, kurių neturi vietiniai darbo ieškantys gyventojai.
Pavyzdžiui, plėtrai į užsienio šalis reikalingi atitinkamas kalbas mokantys ir vietinių rinkų ypatumus žinantys pardavimo vadybininkai. Nors Lietuvoje pakankamai daug norinčių dirbti reklamos, pardavimo ir rinkodaros specialistais, tokiam darbui dirbti įdarbintas 1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių“, – sakė specialistė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskės tikino, kad šiandien Lietuvos darbo rinkai gyvybiškai reikalingi darbuotojai iš trečiųjų šalių.
„Dėl jų konkuruojame su kitomis ES šalimis. Lietuvos pramonininkų konfederacija nuolat akcentuoja, kad grėsmės valstybės saugumui nekeliantiems užsieniečiams turėtų būti sudaromos mažiau suvaržytos sąlygos užpildyti laisvas darbo vietas“, – sakė D. Macijauskė.
Ji pastebėjo, kad ateityje įdarbinti užsieniečius bus dar sunkiau dėl pakeistų taisyklių.
„Deja, bet nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosianti įstatymo dėl „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostata dėl griežtos kvotos apskaičiavimo formulės – nustatomas darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Vietoje to, kad palengvintų grėsmės valstybės saugumui nekeliančių darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo sąlygas, jas dar labiau apsunkins.
Valstybės saugumą galima užtikrinti ne nustatant griežtą darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotos dydį, bet didinant valstybės biudžeto dalį, skiriamą imigracijos procesus kontroliuojančioms institucijoms – Valstybės saugumo departamentui, Migracijos departamentui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai“, – komentavo D. Macijauskė.
Lietuviai irgi migruoja dirbti svetur
Anot Užimtumo tarnybos atstovės, darbo jėgos migracija yra natūralus procesas.
„Kadangi darbdaviai ne tik valstybės mastu, bet ir tarptautiniu lygiu konkuruoja, siekdami pritraukti trūkstamų darbuotojų. Dažnai į kandidatą jie žiūri ne kaip į užsienietį ar Lietuvos pilietį, bet kaip į tam tikros profesijos atstovą, kurio jiems šiuo metu trūksta.
Lietuvos piliečiai, ieškodami tinkamos darbo vietos, taip pat neapsiriboja tik savo valstybe, bet dairosi plačiau į kitas šalis, kuriose tampa dirbančiais užsieniečiais. Darbo jėgos trūkumas jaučiamas ne tik mūsų šalyje. Dėl senstančios visuomenės su šiuo reiškiniu susiduria dauguma Europos šalių, todėl pati darbo jėgos migracija tampa vis aktyvesnė“, – komentavo M. Jankauskienė.
Daugiausiai į Lietuvą atvyksta ukrainiečių
Pirmąjį šių metų pusmetį pastebimai išaugo pakeistų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius, parodė Migracijos departamento turimi naujausi statistiniai duomenys.
Per šešis 2024 mertų mėnesius užsieniečiams iš viso išduotas 78 tūkst. 121 leidimas laikinai gyventi Lietuvoje: daugiau kaip 33 tūkst. tokių leidimų išduota, kai dėl šio dokumento kreipiamasi pirmą kartą, o 44 tūkst. šių leidimų buvo pakeista (pratęsta).
Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 221 tūkst. 285 užsieniečiai. Prieš pusmetį, sausio 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 221 tūkst. 848.
Ukrainiečių diaspora ir toliau išlieka pačia gausiausia Lietuvoje – 76 tūkst. 145 asmenys. Daugiau kaip pusė šių užsieniečių – beveik 44 tūkst. – yra nuo Rusijos agresijos pasitraukę karo pabėgėliai, kuriems taikomas Europos Sąjungos įvestas ir neseniai dar bent vieneriems metams pratęstas laikinosios apsaugos mechanizmas. Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių skaičius per pastarąjį pusmetį sumažėjo 10 tūkst.
Antra pagal dydį Lietuvoje yra baltarusių diaspora, kuri per pusmetį nežymiai pagausėjo. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 62 tūkst. 535 Baltarusijos piliečiai, sausio 1-ąją tokių asmenų buvo 62 tūkst. 167.
Šiek tiek sumažėjo Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių. Šių metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 tūkst. 888 rusai, liepos 1-ąją – 15 tūkst. 536.
Ketvirta pagal dydį Lietuvoje užsieniečių diaspora – uzbekai. Per paskutinius šešis mėnesius šios Vidurinės Azijos valstybės piliečių mūsų šalyje padaugėjo nuo 8,2 tūkst. asmenų sausio 1-ąją iki 10,2 tūkst. liepos 1-ąją.
Penkti – tadžikai, kurių Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik 7 tūkst. Prieš pusmetį Tadžikistano piliečių mūsų šalyje gyveno mažiau, 5,7 tūkst.
Atvykimo tikslas – darbas
Absoliučiai didžiausia dalis visų mūsų šalyje gyvenančių užsienio valstybių piliečių ir toliau atvyksta dirbti. Kitos pagal gausumą grupės – šeimos nariai, aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir studentai.
Kaip ir prognozuota pernai, pamažu daugėja išduodamų užsieniečių pasų skaičius. Per visus 2023-uosius tokius dokumentus gavo 84 užsieniečiai, o vien per pirmą šių metų pusmetį jau išduoti 85 užsieniečių pasai.
Lietuvoje tokie dokumentai išduodami teisę mūsų šalyje gyventi turintiems užsieniečiams, kurie dėl objektyvių priežasčių negali gauti asmens dokumento iš savo kilmės valstybės.
Išduotų užsieniečio pasų skaičiaus didėjimas sietinas su Lukašenkos režimo sprendimu neleisti baltarusiams pasikeisti asmens dokumentų užsienio šalyse esančiose diplomatinėse atstovybėse.
