Nuo gegužės bus galima laisvai dirbti Vokietijoje ir Austrijoje. Darbo pasiūlymų jau yra, tad naują masinės emigracijos bangą pristabdys nebent kalbos barjeras.
Vokietija ir Austrija nuo gegužės 1-osios atveria savo darbo rinką aštuonioms valstybėms Europos Sąjungos naujokėms: Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai, Vengrijai, Slovėnijai, Čekijai ir Slovakijai. Ten jau dirbantieji nelegaliai turės galimybę įteisinti darbo santykius. Be to, dar labiau padidės emigracija, nes dalis lietuvių laimės bandys ieškoti ir šiuose kraštuose.
Tik pirmieji pasiūlymai
Kaip prognozuoja vokiečiai, kasmet pas juos atvyks 100–140 tūkst. naujų darbuotojų, o austrai tikisi sulaukti 40–50 tūkst. imigrantų iš Rytų Europos. Sunku pasakyti, kaip viskas iš tikrųjų vyks. Yra spėlionių, kad rinkos neatvėrimas buvo klaida – esą šalys iš pradžių nepasinaudojo pigesnės darbo jėgos teikiamais privalumais, o naujųjų ES šalių ekonomika pagerėjo tiek, kad daugelis gali ir nebenorėti vykti į užsienį.
Lietuviams greičiausiai tai bus patrauklu. Bent jau susidomėjimas Vokietijos rinka pastebimas senokai.
Pasak Panevėžio darbo biržos Eures biuro konsultantės Jurgitos Klingaitės, darbais Vokietijoje panevėžiečiai pradėjo domėtis dar sausį. Tiesa, pirmasis darbo pasiūlymas iš ten gautas tik balandį. Kol kas Vokietijoje siūloma dirbti slaugytojams, o Austrijoje darbo siūlymų lietuviai kol kas nėra gavę. Reikalavimai slaugytojams gana paprasti – vokiečių kalbos mokėjimas, panašaus darbo patirtis ir kt. Darbas būtų prižiūrėti senyvo amžiaus žmones. Panevėžiečius tai domina, tačiau J. Klingaitės manymu, didžiausia kliūtis – vokiečių kalba, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Nekvalifikuoto nesiūlys?
Šiuo metu į Eures biurą užsukantys lietuviai neretai teiraujasi darbo statybose. Be to, ateina įvairaus amžiaus panevėžiečiai – tiek vyresni, tiek jaunesni. Nors darbo rinką atveria dvi šalys, lietuvius labiau kol kas vilioja Vokietija. Kodėl taip yra, J. Klingaitė negalėjo pasakyti. Ji spėjo, kad priežastis gali būti ir faktas, kad Vokietija arčiau. Austrija toliau. Be to, pastaroji šalis patrauklesnė artimesniems kaimynams – čekams, slovakams.
J. Klingaitės manymu, emigracijos procesas, atvėrus darbo rinką, vyks natūraliai. Kiek žinoma, Vokietijai reikia aukštesnės kvalifikacijos specialistų – medicinos darbuotojų, inžinierių, IT specialistų ir kt. Nekvalifikuotų darbų, kuriems reikia menkesnio vokiečių kalbos mokėjimo, nereikia kvalifikacijos, bus mažiau. Kol kas dauguma žmonių vis dėlto geriau kalba angliškai, o vokiškai jau rečiau. Tad tai kažkiek norinčiųjų atsijos.
DnB Nord banko vyriausiasis analitikas hab. dr. prof. Rimantas Rudzkis mano, kalbėdamas apie galimą emigraciją, kad niekas tiksliai nepasakys, kiek žmonių gali išvykti. Tai greičiausiai priklausys nuo Vokietijos darbo rinkos paklausos. Pasak R. Rudzkio, kiek dabar yra informacijos, vokiečiai pageidauja kvalifikuotesnių darbuotojų. „Juodadarbių nelabai bus“, – sakė jis.
Pramonei greičiausiai bus reikalingi aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, inžinieriai ir kt. Matyt, bus gydymo įstaigų, medicinos specialistų praradimų.
Smūgis pasijaus
„Sunku numatyti, kiek lietuvių pakels sparnus“, – svarstė R. Rudzkis. Jo nuomone, ne vienam trukdys kalbos nemokėjimas. Pavyzdžiui, dauguma medikų kalba angliškai, tačiau išvykus dirbti į Vokietiją ar Austriją, reikės mokėti vokiškai. Mat kažin ar tenykščiai pacientai panorės su gydytoju bendrauti svetima jiems kalba.
R. Rudzkio tikinimu, Vokietija lietuviams gali būti patrauklesnė dėl keleto dalykų. Visų pirma ji arčiau nei Austrija. Be to, kaip ir kitos tautos, lietuviai mieliau važiuoja ten, kur yra daugiau lietuvių. Vokietijoje jų yra. Be to, įtakos gal turi ir faktas, kad ten veikia stipri lietuviška mokykla. O ir istoriškai Lietuva turi ryšių su Vokietija.
Vis dėlto, banko vyriausiojo analitiko manymu, emigracija Lietuvai suduos gana skaudų ir nemenką smūgį. Vokietijai šiuo metu reikia tų specialistų, kurių reikia ir Lietuvai ir kurių šiuo metu pradeda trūkti. Pasak R. Rudzkio, jei jiems reikėtų tų specialistų, kurių ir pas mus netrūksta, išvykus kad ir 20–30 tūkst., kažko ypatingo darbo rinka nepajustų. Tačiau dabar esą bus blogai. R. Rudzkis spėjo, kad per metus gali išvykti ne tūkstantis ir ne du, o dešimtys tūkstančių.
D. Savickienė