Remiantis Lietuvos energetikos agentūros (LEA) pranešimu, per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje nežymiai padidėjo: benzinas pabrango 0,04 proc., dyzelinas – 0,7 procento.
Nors mūsų šalyje degalų kainos yra 0,11–0,21 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, benzino vidutinė kaina Lietuvoje šiuo metu yra didžiausia šiemet, t. y. 1,61 Eur/l.
O Lenkijoje degalai dabar yra apie 0,30 Eur/l pigesni nei mūsų degalinėse.
Dėl to vienoje „Facebook“ grupėje tarp lietuvių kilo diskusija apie degalų persivežimą.
Vienas asmuo teiravosi, ar galima iš užsienio vežtis kuro papildomai.
„Dar niekada niekas netikrino“, – jam atsakė vienas vyriškis.
Kitas atkreipė dėmesį, kad suvalkų degalinėse yra ženklai, rodantys, kad į tarą degalų nepilsto: „Ar tikrina, į ką pilstė – kitas klausimas.“
Vieni nurodė, kad nesvarbu, kiek litrų kuro besivežtum, svarbu, kad pirktas. T. y. reikia turėti įsigijimo įrodymą – čekį: „Manau, pora kanistrų po 20 litrų problema nebūtų.“
Kiti tikino, kad 200 litrų – jau nelegalu: „Vežantis daugiau gali prisikabinti Lietuvoje, kad jūs neturite atitinkamų leistinų laikymo sąlygų degalams laikyti. Pavyzdžiui, jei pas jus rūsyje kas rastų 20 litrų – klausimas, kaip apsieitumėte be baudų.“
Dar vienas komentatorius aiškino, kad legalu vežti kad ir 1000 litrų, jei turimas čekis. Tačiau pridūrė, kad nuo tam tikros ribos atsiranda ribojimai transportavimui ir jau reikia turėti ADR pažymėjimą, leidžiantį gabenti pavojingus krovinius.
Kada vežantis degalus iš svetur reikia mokėti mokesčius?
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Akcizų administravimo departamento direktoriaus Žyginto Greko teigimu, kai gyventojas atsiveža degalus iš Lenkijos su sumokėtais akcizais ir naudoja juos savo asmeninėms reikmėms, jam Lietuvoje nereikia papildomai mokėti nei akcizų, nei PVM.
Jeigu gyventojas gabena ar laiko ne daugiau kaip 40 litrų naftos produktų, kurie skirti savoms reikmėms (ne prekybai), taip pat nereikia turėti ir papildomų dokumentų.
O viršijus šią ribą, anot VMI atstovo, šiuos produktus tiek laikant, tiek gabenant keliais, vandens keliais ir geležinkeliais privaloma turėti ir teisės aktuose įformintus įsigijimo ir / ar gabenimo dokumentus (pvz., čekį).
Anot pašnekovo, tais atvejais, kai gyventojas atsiveža jau apmokestintus akcizais degalus iš Lenkijos ir juos naudoja komerciniams tikslams, t. y. prekybai, atsiranda pareiga sumokėti akcizus ir PVM Lietuvoje.
O PVM mokėtojais neįsiregistravusiems asmenims atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtojais.
„Vertinant, ar gyventojas akcizais apmokestinamas prekes naudoja asmeninėms reikmėms ar komerciniais tikslais, atsižvelgiama, ar šias prekes laikantis gyventojas siekia pelno ar ne, koks yra šių prekių pobūdis, laikymo priežastis.
Taip pat atsižvelgiama į apskaitos dokumentus, laikymo vietą, gabenimo būdą ir kitas aplinkybes“, – aiškino Ž. Grekas.
Jis paminėjo ir tai, kad, norint užsiimti degalų mažmenine ir didmenine prekyba, reikia turėti licenciją. O leidimus prekiauti išduoda Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Pažymėtina, kad VMI nuolat stebi ir vertina situaciją ir, jeigu reikia, imasi atitinkamų priemonių, įskaitant kontrolės veiksmus.
Inspekcija primena, kad apie pastebėtus mokesčių pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882.
Kodėl lenkai už kurą moka mažiau?
LEA atstovai atkreipė dėmesį, kad skirtingas kainas šalyje lemia skirtingi akcizai, PVM, degalų ir taršų mokesčiai.
Specialistai įvardijo, kad benzino akcizas Lietuvoje siekia 0,46 Eur/l, Lenkijoje – 0,33 Eur/l. Taigi Lenkijoje 1 litro akcizas yra 13 ct mažesnis.
O dyzelino akcizas Lietuvoje – 0,372 Eur/l, Lenkijoje – 0,25 Eur/l. Taigi Lenkijoje 1 litro akcizas – 12 ct mažesnis.
„Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad PVM Lietuvoje yra 21 proc., o Lenkijoje – 23 proc. Be to, Lenkijoje papildomai renkamas degalų mokestis.
Jis, pagal š. m. rugsėjo 25 d. valiutų kursą, buvo 4 ct už litrą benzino ir 8 ct už litrą dyzelino. Taip pat į kainą įskaičiuojamas taršos mokestis – apie 2 ct už litrą abiejų rūšių degalams“, – dėstė agentūra.
Kuro kainos ateinančią savaitę
LEA atstovai pastebi, kad šiais metais per savaitę degalų kainos vidutiniškai padidėdavo 0,01–0,02 Eur/l.
Todėl, anot jų, didelė tikimybė, kad kitą savaitę, jei nekils neprognozuojamų įvykių, degalų kaina skirsis nuo šios savaitės kainų ne daugiau kaip 0,02–0,03 Eur/l.
Pašnekovai įvardijo ir tai, kad šiemet degalų kainos per mėnesį vidutiniškai padidėdavo 0,03–0,06 Eur/l. Todėl šį lapkritį vidutinė degalų kaina gali būti tiek didesnė už spalio mėn. vidutinę kainą.
„Degalų kainos priklauso ir nuo žaliavinės naftos kainų. Pagal Brent naftos kainų ateities sandorius, prognozuojama, kad naftos kainos iki metų pabaigos išliks panašaus lygio – 90–95 USD/bbl (JAV doleriai už barelį, t. y. apie 85–90 eurų) ribose.
Tiesa, pagal naujausius ateities sandorius, metų pabaiga matoma šiek tiek pozityviau: kainos prognozuojamos apie 1 USD/bbl (apie 0,95 euro už barelį) mažesnės“, – nurodė agentūros atstovai.
Vis tik jie neslėpė, kad šiek tiek pozityvesnė Brent naftos ateities kainos prognozė didelės įtakos galutinei degalų kainai neturės arba darys jai labai neženklią įtaką. Todėl degalų kainų mažėjimui ateityje prielaidų kol kas nėra.
