Tarptautinė prekyba suskystintomis dujomis augs vis sparčiau - tokios tendencijos akivaizdžios dėl naujų projektų dujoms išgauti ir transportuoti gausos. Išaugę dujų gavybos mastai padės diversifikuoti energijos išteklius, tokiu būdu sudarys sąlygas konkurencijai energetikos sektoriuje, o tai sumažins kainas galutiniam vartotojui. Šios prognozės pateikiamos specialiame 2011 m. Pasaulio energetikos apžvalgos (World Energy Outlook, WEO) raporte „Įžengiame į dujų aukso amžių?“.
Tarptautinė Energetikos Agentūra (TEA) pabrėžia, kad gausūs gamtinių dujų ištekliai yra plačiai geografiškai paplitę. Tradicinių gamtinių dujų atskiriems pasaulio regionams, pagal dabartinius energijos suvartojimo rodiklius, turėtų pakakti mažiausiai 75 metams, globaliu mastu šių dujų pakaktų 120 metų. Be šių išteklių, išaugs ir netradicinių – skalūninių, anglies sluoksnio metano (angl. coalbed methane) ir kt. dujų dalis.
Bendrai, visų šių gamtinių išteklių pasauliui galėtų užtekti 250 metų. Taip pat svarbu, jog gamtinių dujų gavyba, lyginant su kitu iškastiniu kuru, turi kur kas mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
Vienas strateginių Lietuvos projektų – suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje statyba. Jis turėtų būti pastatytas iki 2014 m. Šių metų birželio 8 d. AB „Klaipėdos nafta“ pasirinko vadovaujantį terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo patarėją, tarptautinę kompaniją – „Fluor“ su kuria artimiausiu metu bus pradėta derinti sutartis.
Dėl suskystintų dujų tiekimo į būsimą Klaipėdos terminalą gegužės 11 d. Vašingtone buvo pasirašytas Supratimo memorandumas tarp „Klaipėdos naftos“ ir JAV kompanijos „Cheniere“. JAV turi didžiulį potencialą dėl sparčiai vystomų skalūninių dujų projektų, o „Cheniere“ būtent ir planuoja skystinti ir eksportuoti skalūnines dujas. Klaipėda – viena pirmųjų eksporto krypčių.
Skalūninių dujų gavyba Jungtinėse Valstijose taip pat apžvelgiama ir TEA raporte. Šiuo metu skalūninės dujos sudaro beveik 60 proc. visos JAV rinkoje parduodamo produkcijos. Šios dujos – tris kartus pigesnės nei gamtinės dujos, kurias Lietuva gauna iš monopolininko „Gazprom“.
Lietuva turi ir nuosavus skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų mūsų šalies poreikius patenkinti 30-50 metų. Galimi skalūninių dujų klodai glūdi pietvakarių Lietuvoje, driekiasi iki Kaliningrado srities ir Lenkijos, kur šių dujų telkiniai yra itin gausūs. Lietuvos skalūninių dujų ištekliai pastaruoju metu kelia didelį užsienio bendrovių susidomėjimą.
Tarp kitų planuojamų Lietuvos strateginių energetikos projektų – požeminė gamtinių dujų saugykla, dujotiekis Klaipėda – Jurbarkas bei Lietuvos – Lenkijos dujotiekis. Visų šių projektų įgyvendinimas Lietuvos energetikos sektoriuje sukurtų rinkos sąlygas bei užtikrintų Lietuvos vartotojams sąžiningas dujų kainas.
